Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
AMBASADORIAI

                    

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija įgyvendina Europos sąjungos finansuojamą „INTERREG South Baltic“ programos projektą „UNESCO pasaulio paveldo vietovių kultūros ir gamtos vertybių vystymas (en. Development of UNESCO Natural and Cultural assets, DUNC)". Projekto tikslas – plėtoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes Pietų Baltijos regione, kaip darnaus turizmo vietoves.

Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti yra Kuršių nerijos garbės ambasadorių klubo įsteigimas. Ambasadoriai skiria savo laiką, energiją, gerą valią ir talentą neatlygintinai šviesti visuomenę ir skleisti informaciją  apie Kuršių neriją, kaip UNESCO pasaulio paveldo vietovę, kad ši kultūros ir gamtos paveldo vietovė taptų darnaus vystymosi pavyzdžiu.

Pristatome Kuršių nerijos garbės ambasadorių klubo narius:

AUKSINIŲ KOPŲ AMBASADORIAI (organizacijos):

VšĮ "Nidden"

Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugija, kurios tikslas – Nidos dailininkų kolonijoje ir Karaliaučiaus menų  akademijoje sukurtų dailės darbų paieškos, rinkimas bei sklaida. „Ilgesio kraštovaizdis“, „Nuostabioji žemė“ jų surinktuose paveiksluose  suteikia itin daug džiaugsmo parodų lankytojams ir galimybę per meną pažinti šį nuostabų kraštą.  

 

Lietuvos Jūrų muziejus

Pažintinis jūrinio palikimo ir jūrų biologijos centras Lietuvoje. Muziejus kaupia, saugo, tiria, konservuoja, restauruoja ir populiarina muziejines vertybes, kurios  atspindi Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, laivybos istoriją bei jūros gamtos įvairovę. Daugialypėse ekspozicijose naudojamos naujausios technologijos ir būdai informacijai perteikti. Tai įgalina aktyviau plėtoti daugiafunkcinę švietėjišką, edukacinę ir mokslinę tiriamąją veiklą.

 

Thomo Manno kultūros centras

Vietinę reikšmę seniai peržengusi kultūros institucija, turinti didžiulį svorį formuojant Neringos savivaldybės kultūros politiką, užmezgant tarptautinius ryšius. Thomo Manno – vienos iškiliausių Europos asmenybių buvimo palikimas Nidoje leidžia šiam centrui būti vienu ryškiausių Kuršių nerijos ambasadorių.
 
Thomo Manno vardu centras skleidžia humanistines idėjas Lietuvoje ir visame Baltijos regione. Vienas ryškiausių renginių – Thomo Mano festivalis.
 

 

Liudviko Rėzos kultūros centras

Svarbus Juodkrantės kultūros židinys, bendruomenę vienijantis centras. Rengia etnokultūrinius renginius, kalendorines šventes, saugo Kuršių nerijos istorinę atmintį.
Kultūros centras organizuoja tradicines ir kalendorines šventes, atmintinų datų minėjimus, parodų, filmų bei knygų pristatymus, renginius bendruomenei.
 
Siekia išsaugoti ir puoselėti šio krašto kultūros tapatumą, skatinant atvirumą ir sklaidą: įamžinama vietos gyventojų kūryba bei Juodkrantės istorija, vaikai ir jaunimas skatinamas domėtis vietos istorija ir kultūros palikimu.
 
 
 
Maretravel
 
Turizmo paslaugų centro „Maretravel“, įsikūrusio Nidoje ir teikiančio transporto paslaugas tikslas – turizmo paslaugų infrastruktūros kokybės gerinimas, naujovių ieškojimas, naujų idėjų įgyvendinimas bei profesionalus Kuršių Nerijos reprezentavimas. Jų dėka kuršių marių vėtrungės tapo vienu popiliauriausių suvenyrų.
 
 
 
 BALTŲJŲ KOPŲ AMBASADORIAI (šeimos, grupės):
 
 
Aurelijus ir Sofija Armonavičiai
  
Jau daugiau nei 10 metų  Aurelijus su Sofija buriuoja po Kuršių marias. Kurėnas „Kuršis“ tapo antraisiais jų namais, o jo burės marių tolumoje - neatskiriamu Nidos vaizdu. Šimtams svečių pasakojamos žvejybos ir laivų statymo istorijos - pati geriausia kultūros paveldo sklaida. Nuo 1999 metų kiekvieną rugsėjį jie organizuoja Tarptautinį pusės maratono bėgimą.
 
 
 
Asta ir Gintaras Prikockiai
 
Paveldo objektų prikėlimo naujam gyvenimui specialistai. Jų darbo dėka atgimė vilos Juodkrantėje, poilsio namai Preiloje ir Pervalkoje.
 
Šių žmonių projektuoti pastatai reprezentuoja Kuršių nerijos kultūros paveldą ir gali būti pavyzdys jauniems architektams. 
 
 
 
Raimonda ir Uwe Meyer

Žurnalistė, gidė, kultūros almanacho „Dorė“ sudarytoja ir redaktorė.  „Dorė“ -  vienintelis periodinis neringiškių leidinys, fiksuojantis šio krašto visuomeninio gyvenimo, kultūros, švietimo problemas, atskleidžiantis nežinomus praeities puslapius. Kuršių nerija Raimondai yra didelė dalis jos pačios, todėl viskas, kas čia vyksta, jai yra be galo svarbu. Jos surinktos istorijos „užkrečia“ visus meile Kuršių nerijai.

 

Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte

Dailininkai, šio krašto puoselėtojai, kurių darbuose ypatingai svarbią vietą užima Kuršių nerijos istorija, tradicijos, gamta. Savo darbais ir projektais aktualizuoja pamario žvejų gyvenimo, laivų istoriją, Kuršių Nerijos senąją medinę architektūrą, krašto peizažą, jūros ir marių pakrančių vaizdus.
 
 
Folkloro ansamblis „Aušrinė“
 
Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis ,,Aušrinė” nuo 2008 m. intensyviai dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose koncertuose. Nuolat dalyvauja bendruose kultūriniuose, edukaciniuose projektuose su daugeliu Neringos bei kitų Lietuvos miestų kultūros įstaigų.
 
 
 
 
 
Folkloro ansamblis „Giedružė“
 
Folkloro ansamblis „Giedružė“ dainuoja pamario krašto dainas ir kuria Kuršių nerijos istoriją pasakojančias programas, su kuriomis nuolat dalyvauja įvairiuose Neringos miesto renginiuose, atstovauja Lietuvą įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose ir renginiuose. Ansamblio atliekamos pamario krašto dainos skambėjo Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje. Jų dainų įrašai skambėjo ne viename filme apie apie Kuršių neriją.  „Giedružė“ yra „Aukso paukštės“ laureatė.
 
 
 
Liaudiškų šokių grupė „Kalnapušė“
 
Šokėjų grupė susibūrė 2002 m., pasivadinusi Kuršių nerijos judantį smėlį gebančio sustabdyti medžio - žaliosios kalnapušės - vardu. Į kolektyvą neringiškiai jungiasi šeimomis, brandindami savyje harmonijos, elegancijos bei geros nuotaikos užtaisą. Ansamblis atstovavo Lietuvą Amerikoje, Argentinoje, Vokietijoje, Italijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir kitose šalyse. 
 
 
 
 PILKŲJŲ KOPŲ AMBASADORIAI (asmenys):
 
 
Albertas Danilevičius
 
Gintaro įlanką kasmet puošiančio nendrinių ugnies skulptūrų simpoziumo iniciatorius ir dalyvis, Pajūrio apsauginio kopagūbrio bei Smėlio skulptūrų simpoziumų iniciatorius ir Juodkrantės pamario akmens skulptūrų simpoziumo dalyvis, šio krašto mylėtojas bei Kuršių nerijos vertybių puoselėtojas, L.Rėzos premijos laureatas. 
 
 
 
Inesa Kurklietytė
 
Režisierė, dokumentinių ir meninių filmų kūrėja. Nuo 2001 metų įgyvendina tarptautinį projektą – Europos jaunųjų profesionalų kūrybinės dirbtuvės Vasaros media studija. Tai kasmetinis projektas, kurio metu jau dvidešimtąjį kartą į Neringą suburiami kino mokyklų studentai ir jaunieji industrijos profesionalai. Inesos Kurklietytės filmų herojai žymūs šio krašto žmones.
 
 
 
Kazimieras Mizgiris
 
Fotografas, menininkas, galerininkas, sukūręs fotografijų ciklus ir fotoalbumus, kurių pagrindinė tema yra Kuršių nerijos kopų peizažai.
 
Pamilęs saulės akmenis įkūrė Gintaro galeriją ir tapo vienu iškiliausių Baltijos aukso žinovų pasaulyje. Kazimieras yra Tarptautinės gintaro asociacijos narys, Pasaulio gintaro tarybos narys.
Jis taip pat yra ir menininkų globėjas bei mecenatas. 
 
 
 
Nijolė Strakauskaitė
 
Juodkrantėje gimusi Klaipėdos universiteto docentė, istorikė N. Strakauskaitė yra knygų „Kuršių nerija – Europos pašto kelias“, „Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių“, „Juodkrantės kurorto aukso amžius: nuo susikūrimo XIX a. vid. iki katastrofos 1945 m.“, kelionių vadovų po Klaipėdą, Kuršių neriją ir Karaliaučių, kelių dešimčių mokslinių straipsnių lietuvių, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis autorė.
 
Ji atvėrė daugybei žmonių nepažintą ir be galo įdomų Kuršių nerijos pasaulį. Jo istorija tapo mums sava.
 
 
 
Vitalija Teresa Jonušienė
 
Istorikė, ilgametė Tomo Mano muziejaus ir kultūros centro direktorė, Kuršių nerijos kultūros paveldo puoselėtoja, Eduardo Jonušo atminimo saugotoja.
 
Įkūrusi VšĮ „E. Jonušo namai“, atvėrė plačiajai visuomenei savitą dailininko Eduardo Jonušo – ryškiausio Kuršių nerijos ambasadoriaus - pasaulį. 
 
 
 
Krister Castren
 
Suomijos respublikos garbės Konsulas, paukščių ralio idėjos autorius Lietuvoje, Kuršių nerijos paukščių tyrinėtojas, Kuršių nerijos pajūryje stebėjęs ne vieną naują Lietuvai paukščių rūšį, savo hobi pavertęs rimtu darbu ir išleidęs knygą   „Birds of Curonian Spit“ (2014).
 
 
 
Denisas Nikitenka
 
Žurnalistas, kuriam Kuršių nerija tapo vienu iš svarbiausių tyrimų objektų, džiaugsmo šaltiniu bei įkvėpėju.
Daugybė straipsnių apie Kuršių nerijos istoriją, gyvąją gamtą, etnokultūrą, tradicijas padėjo atrasti tūkstančiams skaitytojų  šio pusiasalio vertybes.
 
D. Nikitenka parašė ir iliustravo knygą „Vadovas po Kuršių nerijos nacionalinį parką“. Jo ekskursijos po Kuršių nerijos nacionalinį parką nepalieka abejingų. Deniso dėka plečiasi Kuršių nerijos mylėtojų ratas.
 
 
 

Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė

Dailininkė ir poetė, Pervalkoje organizuoja kasmetinius menininkų klubo „Plekšnė“ plenerus, rengia dailės ir poezijos kūrybos vakarus, organizuoja autorines ir jungtines dailės parodas Nidoje ir kitose nerijos gyvenvietėse. 
 
Parašė ir Išleido kelias poezijos knygas, skirtas Kuršių nerijos gamtai ir žmonėms. Poetiniai tekstai parašyti stebint, išgyvenant nerijos, marių ir jūros būtį.
 
 
 
Algirdas Marčius
 
Nuo 1975 m. Nidoje gyvenantis Algirdas yra visa širdimi žemaitis. Tačiau ir Kuršių nerija jam tapo itin sava, ypač „užsikrėtus“ gintaro virusu. Algirdas yra žinomas kaip Nidos „krivis“, Lietuvos tautinio paveldo puoselėtojas, nacionalinių ir tarptautinių mugių dalyvis. Pasaulinėje parodoje Korėjoje gintaro šlifavimo meno mokė tūkstančius Lietuvos paviljono lankytojų. 
 
 
 
Romualdas Adomavičius
 
Nuo 2014 metų atstovaudamas Tradicinių ir istorinių laivų asociaciją Kuršių mariose, kasmet prisideda prie tradicinių burvalčių regatos „Burpilis“ organizavimo. Regatos metu lankomi Kuršių nerijos miesteliai, supažindinama su tradicine laivyba. 
 
 
 
Dr. Inga Dailidienė
 
Profesorė, geografė, dėsto Klaipėdos universitete Gamtos mokslų katedroje. Jos mokslinių darbų tematika yra susijusi su Kuršių nerijos, Kuršių marių ir Pietryčių Baltijos gamtinės aplinkos išsaugojimu, tausojančiu turizmu, Baltijos jūros krantų problemomis.
 
Nuo 2017 metų Smiltynės seniūnaitė, aktyvi bendruomenės narė.
 
 
 

Juras Jankevičius
 
Žurnalistas, televizijos laidų vedėjas, Preilos gyventojas Juras yra entuziastingas vaikštūnas, gilus Kuršių nerijos žinovas, jos gamtinių vertybių populiarintojas.
 
Jo vedamos laidos nuveda televizijos žiūrovus į atokiausius Kuršių nerijos kampelius, kur Juras visada suranda įdomiausių dalykų.
 
Jo daugelį metų kauptų nerijos fotografijų archyvai dar laukia dienos šviesos. 
 
 
 
Kęstutis Demereckas

ICOMOS narys, kultūros paveldo ekspertas, daugelio knygų, albumų apie Kuršių neriją autorius ir bendraautorius, mokslinių tiriamųjų darbų autorius, ikonografinės medžiagos apie Kuršių neriją rinkinio savininkas.
 
 
 
Arūnas Burkšas
 
Politikas, aktyvus bendruomenės narys, buriuotojas ir daugiausia titulų turintis Neringos sportininkas.
 
Labdaros paramos fondo „Nidos Kuršis“ steigėjas, nuo 2011 m. Klaipėdos Rotary Klubo „Concordia 1826“ narys, Neringos Nevyriausybinių organizacijų tarybos (NVO) narys), teniso asociacijos „Nidos setas“ prezidentas. 
 
 
 
Vaidotas Bliūdžius
 
Laivų vėtrungių meistras kuria, atkuria senąsias Kuršių nerijos vėtrunges, renka informaciją apie istorinių Kuršių marių laivus, juos restauruoja. Taip pat  istorinėse Nidos ir Preilos kapinėse restauruoja krikštus bei kryžius bei kitus Neringos pastatus.
 
 
 
Arvydas Barysas
 
Filmų apie Kuršių neriją kūrėjas, režisierius.
 
Sukūrė filmus, pelniusius ne vieną apdovanojimą: “Tarp aštuonių vėjų” ,“Gintaro kelias”, “Baltijos gintaras”, “Išbarstyti žodžiai”, „Įsimylėję Kuršių neriją“.
 
 
 
Matas Mizgiris
 
Nidoje gimęs, užaugęs ir po studijų vėl namo sugrįžęs Matas tapo darnaus ir ekologiško keliavimo būdo po Kuršių neriją populiarintoju. Organizuoja tarptautinius sausumos ir ledo „Blocart“ buriavimo čempionatus Neringoje, dalyvauja ir pergales skina tarptautinėse varžybose. VšĮ „Irklakojis“ įkūrėjas.
 
 
 
Rūta Baškytė
 
Geografė, viena iš Lietuvos saugomų teritorijų sistemos kūrėjų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko steigimo iniciatorių.
 
Gerąją patirtį apie saugomas teritorijas ir Kuršių neriją skleidžia dalyvaudama ir skaitydama pranešimus įvairiuose tarptautiniuose renginiuose. 
 
 
Selemonas Paltanavičius
 
Gamtininkas, rašytojas, Kuršių neriją ir jos gamtos paslaptis garsina savo rengiamose LRT radijo laidose.
Išleido knygą apie Kuršių neriją - "Kelionės po Lietuvą".
 
Proginės monetos apie poledinę žūklę Kuršių mariose bumbinant sukūrimo iniciatorius ir brošiūros autorius.
 
 
Linas Ramanauskas
 
Vienas iš radijo stoties „Neringa FM“ steigėjų, Nidos meno kolonijos prodiuseris, įvairių Kuršių nerijos kultūrinių, socialinių renginių iniciatorius ir organizatorius. Prieš dešimtmetį atvykęs iš Kauno, Linas greitai tapo Nidos bendruomenės nariu, o Kuršių nerija tapo tikraisiais jo namais.
 
 
 
Nuotraukų autorius Gintautas Beržinskas. Nuotraukų turtines teises priklauso KNNP direkcijai. Nuotraukos negali būti naudojamos (skelbiamos) be KNNP direkcijos sutikimo.


Renginių kalendorius
Dažniausiai užduodami klausimai
5. Kur galima įsigyti mėgėjiškos žūklės leidimus?

Mėgėjiškos žūklės leidimus galima įsigyti internetu.


Draugai
 

 

   

 

Banners