2020 SKRUZDŽIŲ METAI KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIAME PARKE
GAMTA / 2020 skruzdžių metai / Bendruomeniškumas ir darbų pasiskirstymas

Skruzdžių šeima gyvena kaip vienas superorganizmas, kuriame vabzdžiai sugeba dirbti ne tik individualiai, bet ir grupėje ir puikiai tarpusavyje komunikuoja. Skruzdžių šeima – „moteriška“ bendruomenė. Ją sudaro kiaušinėlius galinti dėti patelė – skruzdžių motinėlė ir jos dukros – skruzdės darbininkės, kurios daugintis negali ir atlieka įvairius darbus. Patinėlių – tranų gyvenimas trumpas, tačiau jų vaidmuo reikšmingas. Išsiritus sparnuotoms skruzdėms (patinėliai ir patelės), patinėliai apvaisina patelę ir neužilgo žūva. Jaunoji motinėlė (būsimoji karalienė) ieško naujam skruzdėlynui vietos arba prisijungia prie jau esančios skruzdžių šeimos (dažnai gimtosios), todėl skruzdėlyne būna iki kelių dešimčių karalienių.

Skruzdės darbininkės yra pasidalijusios veiklą ir susiskirsčiusios į „profesines“ kastas, tai: auklės – prižiūri palikuonis (kiaušinėliai, lervos, lėliukės); statybininkės – rūpinasi tvarka ir skruzdėlyno statyba; karės-apsaugininkės – saugo lizdą ir teritoriją; žvalgės; medžiotojos; maisto tiekėjos-gabentojos. Ši kastų sistema gana griežta – pasidalintos veiklos atliekamos tiksliai. Kai kuriose skruzdžių rūšyse yra labai ryškūs išoriniai (morfologiniai) skirtumai tarp kastų. Pavyzdžiui, kariai yra gerokai didesni su stambia galva ir aštriais žandais (skruzdė Pheidole pilifera gyvenanti Australijoje), o skruzdžių lapkirčių (Acromyrmex ir Atta genčių skruzdės gyvenančios pietų ir centrinėje Amerikoje) darbininkių žandai panašūs į žirkles.

Tačiau daugumos skruzdžių rūšių skruzdės darbininkės išoriškai yra panašios ir profesinių kastų atstovai skiriasi tik  elgsena. Nustatyta,  kad vienoje profesijoje gali būti įvairių specializacijų.  Pavyzdžiui, rudosios miško skruzdėlės amarų lipčiaus rinkėjai skirstosi į žvalgus, kurie medžių lajose ieško naujų amarų kolonijų. Saugotojai amarų bandą gina nuo plėšrių vabzdžių. Piemenys amarus gali pernešti į geresnes ganyklas bei surenka saldų lipčių, kurį perduoda skruzdėms maisto gabentojoms, kurios visą šį turtą sunešą į skruzdėlyną.

Nėra iki galo aišku, kaip skruzdės pasirenka profesiją, vis tik nustatyta, kad tai nėra susiję su amžiumi. Manoma, kad profesinė specializacija atsiranda individualaus skruzdės vystymosi procese ir tai lemia konkretaus individo pažintinės ir  psichofiziologinės savybės (agresijos lygis, sugebėjimas mokytis ieškoti maisto bei išvengti pavojų). Pvz.: jaunos skruzdės, kurių aukštas agresyvumo lygis tampa sargais ir medžiotojais. Gali būti, kad tokios skruzdės turi įgimtą savybę – nereaguoja į pavojų ir nesimoko jo išvengti, o gerais gynėjais tampa  individualios patirties dėka.

Skruzdžių šeimoje elgsenos skirtumai tarp funkcinių grupių („profesinių“ kastų) yra labai ženklūs. Skruzdėlyno intelektualinis elitas yra žvalgai. Jie judrūs, iniciatyvūs, lengvai mokosi ir gerai atsimena. O svarbiausia sugeba perduoti informaciją savo grupės skruzdėms - maisto gabentojoms. Ieškant maisto (pvz. didžiosios rudosios miško skruzdės) susiformuoja pastovios grupės sudarytos iš 1 žvalgo ir 4-7 maisto tiekėjų. Kiekvienas žvalgas radęs maisto kontaktuoja tik su savo grupe. Taigi skruzdė - žvalgas pažįsta ir išskiria tik savo grupės atstovus. Skruzdės -tiekėjai supranta ir atsimena žvalgo perduotą informaciją, tačiau jo darbo atlikti negali. Vadinasi, individuali skruzdė turi nemenką reikšmę skruzdėlyno visuomenėje.

              Skruzdėlės turi išvystytą kalbinę elgseną - informacijos perdavimą signalais (įvairiais, greitais antenų ir čiupiklių prisilietimais) ir kvapais. „Žvalgai“ grįždami iš savo kelionių, palieka paskui save feromonų (kvapi cheminė medžiaga) pėdsaką, kuris suteikia galimybę „rinkėjams“ nustatyti kryptį ir sutrumpinti kelionę maisto šaltinio link. Skruzdėms-maisto tiekėjoms vis keliaujant tuo pačiu keliu ir nešant krovinį į skruzdėlyną, feromonų pėdsakas vis stiprėja ir nukreipia skruzdžių srautą trumpiausiu keliu. Taip sutaupomas laikas ir energija maisto pargabenimui. Skruzdėlės yra vienos iš nedaugelio gyvūnų, kuriems nesvetimas dvipusis eismas, kai nevengiama dalintis kelio plotą.

                Manoma, kad skruzdės gali mokytis iš savo šeimos narių. Skruzdėms būdinga tam tikra įgimta elgsena (pvz. medžiojimo būdas), bet pas vienus individus ši elgsena pilnai išreikšta, o kituose yra lyg miegančioje formoje. Tokiu atveju, jei medžiojamų objektų yra daug, skruzdės „miegalės“ stebėdamos savo gentaines greitai įgyja reikiamų įgūdžių. Skruzdžių elgseną apsprendžia ne tik įgimta stereotipinė elgsena, bet ir individualiai įgyta patirtis.

 


Renginių kalendorius
Dažniausiai užduodami klausimai
8. Kur galėtume rasti informaciją apie nakvynės paslaugas Neringoje?

Viešbučių, teikiančių nakvynės paslaugas Neringoje, sąrašą galite atsisiųsti


Draugai
 

 

   
   

 

Banners