2020 SKRUZDŽIŲ METAI KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIAME PARKE
GAMTA / 2020 skruzdžių metai / Navigacija ir komunikacija

 Kaip skruzdėlės pasaulį pažįsta?

Kaip ir dauguma vabzdžių, skruzdėlės turi sudėtines akis, kurios sudarytos iš daugybės mažų akelių (facečių (omatidijų)). Sudėtinėmis akimis skruzdėlės geba matyti tik arti esančius objektus, tačiau gana gerai skiria judančius.  Be šių sudėtinių akių, viršugalvyje yra dar trys paprastos akeles, kurios skiria šviesos intensyvumą. Skruzdžių akys skiria poliarizuotus Saulės spindulius ir yra jautrios ultravioletiniam spektrui.

Skruzdžių rega gana silpna, tačiau regėjimo aštrumas skirtingų rūšių yra nevienodas, kai kurios po žeme gyvenančios rūšys gali būti visai aklos. Regos stiprumas skiriasi ir tarp tos pačios rūšies skirtingų kastų atstovų. Žvalgai ir medžiotojai bei statytojai mato geriau, o skruzdėlyno tvarkytojos ir auklės, kurios šmirinėja tamsiuose požeminiuose koridoriuose – blogiau.

Skruzdžių klausa labai selektyvi.  Jos girdi tik tai, kas svarbu išgyvenimui. Kaip žinia, garso bangos gali sklisti ne tik oru, bet ir žeme, medžių kamienais ir kitomis „kietomis substancijomis“. Kad šiuos „kietuosius garsus“ atpažinti, reikalingi organai, kurie gebėtų išskirti substratų vibracijas. Skruzdžių klausos organai yra išsidėstę beveik po visą kūną (kur tik yra galimybė susiliesti su „skambančiais“ paviršiais).

Skruzdėlės blogai mato, bet tai kompensuoja labai gera uosle (nustatyta, kad įvairius kvapus lengvai ir greitai įsimena). Kvapams jautrūs organai yra išsidėstę antenose. Antenomis skruzdėlės labai gerai ne tik skiria kvapus (įvairias chemines medžiagas), bet ir jaučia oro sroves bei vibracijas. Antenų prisilietimais gali priimti ir perduoti viena kitai įvairius informacinius signalus.

 

Kaip skruzdėlės randa kelią namo ?

Skruzdės gerai atsimena įvairių smulkių objektų išsidėstymą greta skruzdėlyno.  Tai padeda joms nepasiklysti ir rasti kelia namo remiantis regimąja atmintimi bei pagal saulės padėtį danguje. Skruzdė sunkų, stambų krovinį tempia atbula, todėl retkarčiais vis sustoja, padeda nešulį ir apsižvalgo, kad įsitikinti ar teisinga kryptimi eina.

Skruzdžių žvalgai maisto ieško, nutoldami apie 200 metrų nuo skruzdėlyno. Bėgdami jie palieka kvapų pėdsaką, pagal kurį ir grįžta atgalios. Kai kurios skruzdžių rūšys medžioja ir maisto ieško nakčia, todėl labai svarbu pažymėti kelią. Skruzdės taip pat gali įvertinti ir atsiminti nueito atstumo dydį, lyg skaičiuotų žingsniamačiu kuria kryptimi ir kiek nuėjo.

Taigi skruzdėlės orientuojasi aplinkoje pagal įsidėmėtus vizualinius orientyrus, Saulės padėtį, kvapų žymeklius bei pagal įsimintą nužingsniuotą atstumą. Visa ši informacija yra apibendrinama ir randamas trumpiausias kelias į skruzdėlyną. Kai kurios skruzdžių rūšys jautrios Žemės magnetiniam laukiui ir tai geba panaudoti savo navigacijai.

 

Kaip skruzdėlės bendrauja ?

Skruzdėlyno bendruomenė yra labai sudėtinga visuomeninė struktūra. Kad skruzdžių kolonija vystytųsi ir išgyventų,  būtinas kiekvieno bendruomenės nario atpažinimas ir bendravimas visų su visais.

Nustatyta, kad skruzdės bendrauja lytėjimu ir tam tikrais garsais, tačiau didžiausią reikšmę turi cheminė komunikacija feromonais. Feromonai – tai organizme gaminamos signalinės kvapios medžiagos, kurių dėka perduodama įvairi informacija kitiems bendruomenės nariams.

Feromonai yra maišomi su maistu ir juo dalijantis yra perduodama informacija apie šeimą visiems skruzdėlyno nariams. Taip skruzdės „sužino“ kokio maisto bendruomenei stinga, kokia yra motinėlės sveikata ir kt. Pagal kvapą skruzdės atpažįsta savo lizdo gyventojus. Jei skruzdė atskiriama nuo šeimos, laikui bėgant ji praranda gimtojo skruzdėlyno kvapą.  Išskiriamų feromonų sudėtis (ir kvapas) skiriasi priklausomai nuo perduodamos informacijos. Sužeista skruzdėlė išskiria pavojaus kvapą, sušaukia visas greta esančias gentaines ir apjungia jas pulti priešą. Skruzdė žvalgas signalinėmis medžiagomis žymi kelią iki maisto ir atgalios į skruzdėlyną. Skirtingais kvapais dalijasi statytojos, kai reikia remontuoti lizdą ir auklės, kai reikia prižiūrėti motinėlę ar lervytes. Kvapas nusako kokiai kastai skruzdėlė priklauso. Kvapus skruzdės užuodžia savo ilgais, laibais ūseliais (nustato kvapo kryptį ir intensyvumą).

Skruzdės bendrauja ir prisiliesdamos viena prie kitos ūseliais. Skirtingu dažnumu stuksendamos ūseliais, jos prašosi pamaitinamos, o žvalgai savo grupei praneša kur yra maistas. Skruzdės taip pat komunikuoja įvairiais čirškiančiais garsais, kuriuos sukelia stuksendamos pilveliu (jo nareliais ar priedėliais) bei žandais (mandibulėmis). Kai kurioms rūšims garsinis bendravimas galimas net lėliukės stadijoje. Taip lėliukės prisišaukia aukles ir praneša, kad reikia jomis pasirūpinti.

 


Renginių kalendorius
Dažniausiai užduodami klausimai
8. Kur galėtume rasti informaciją apie nakvynės paslaugas Neringoje?

Viešbučių, teikiančių nakvynės paslaugas Neringoje, sąrašą galite atsisiųsti


Draugai
 

 

   
   

 

Banners