Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
GAMTA / Augalija / Medynai
  Didžioji dalis parko teritorijos apaugusi mišku, tai sudaro apie 70 proc. (6852 ha).

  Daugiau kaip pusė medynų - sodinti žmogaus Kuršių nerijos nacionaliniame parke vyrauja spygliuočių miškai (80 proc.): parastoji pušis (Pinus silvestris), kalninė pušis (Pinus montana). Pastaroji pajūrio smėlynuose pradėta veisti apie 1850m. Jos tėvynė - Vidurio ir Pietų Europos kalnai. Palankesnėmis sąlygomis kalninė pušis išauga iki 10 m, o kopų viršūnėse - vos 1 m aukščio. Užpustyta smėlio ji dar kelis metus sugeba žaliuoti. Eglynai nacionalinio parko teritorijoje užima tik 68 hektarus.
  Nacionalinio parko teritorijoje taip pat auga bankso (Pinus banksiana Lamb.), juodoji (Pinus nigra), veimutinė (Pinus strobus L.) murėjos (Pinus murrayana) bei kryminė (Pinus palasiana) pušys. Jos paplitusios mažomis grupėmis ir didesnių plotų neužima.
  Lapuočių miškams tenka tik apie 20 proc. bendro sausumos ploto. Daugiausia tai natūraliai nerijos palvės juostoje išaugę beržynai (Betuleta) (1028 ha) su pušų priemaiša. Juodalksnynai (Alneta) užima dar mažesnį plotą - tik 206 ha. Kuršių nerijoje yra ir keli hektarai ąžuolynų (Querceta) bei uosynų (Fraxineta).
  Be vietinių rūšių nerijoje auga ir nemažai introdukuotų (atvežtinių) augalų: trakinis (Acer campestre), platanlapis (Acer pseudoplatanus), totorinis (Acer tataricum) bei uosialapis (Acer negundo) klevai, paprastasis bukas (Fagus sylvatica L.), pensilvaninis uosis (Fraxinus pensylvanica), paptastasis ligustras (Ligustrum vulgare) ir kt.

        


Renginių kalendorius
D.U.K
7. Kur Kuršių nerijoje galima pasinaudoti banko paslaugomis?

Šiaulių banko Nidos klientų aptarnavimo skyrius - Naglių g. 18E, Nida.  

 


Draugai
 

 

   
   

 

Banners