Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
GAMTA / Draustiniai

Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje sutinkami penki žemiau išvardinti kraštovaizdžio draustiniai:

Parnidžio kraštovaizdžio draustinis 

Parnidžio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti unikalių, mišku apsodintų, iš dalies pustomų didžiųjų kopų ir pamario palvės su marių mergelio (gitijos) išeigomis gamtinį kompleksą.
 
168,90 ha ploto Parnidžio kraštovaizdžio draustinis pasižymi estetiškai vertingu kraštovaizdžiu, kuriame išryškėja šiaurinėje dalyje kalnapušėmis apželdintas, pietinėje - pustomas smėlio kopagūbris. Tai vienintelė vieta nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė. Draustinyje įrengtas 1,8 km ilgio Parnidžio pažintinis takas.
 
Pustomos kopos ypač jautriai reaguoja į žmonių lankymąsi. Mokslininkų paskaičiavimais, kiekvienas žmogus lipdamas arba leisdamasis stačiais kopų šlaitais, žemyn nustumia kelias tonas smėlio. Žmogaus ir vėjo dėka nuostabios nerijos kopos metai iš metų žemėja. Nacionalinio parko direkcija, norėdama kuo ilgiau išsaugoti didžiąsias smėlio kopas, išskiria atskiras teritorijas, kuriose vaikščioti griežtai draudžiama - tai Parnidžio kopos šlaitai. Viena populiariausių lankytinų vietų Nidos apylinkėse ant Parnidžio kopos viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė. Čia 1995 m. pastatytas saulės laikrodis, kurio stela yra išmarginta kalendorinių švenčių simboliais, nukopijuotais nuo XVII a. medinių runų kalendorių, horizontalios granito plokštės žymi mėnesius bei saulėgrįžų ir lygiadienų datas. Šios idėjos autorius architektas R. Krištapavičius, skulptorius K. Pūdymas, astronominius skaičiavimus atliko R. Klimka. Po 1999 m. per Kuršių neriją praūžusio uragano iš 200 t svorio ir 12 m aukščio laikrodžio stelos liko stovėti tik pusė. 2011 m. Saulės laikrodis rekonstruotas, jį papildė trys dekoratyvinės skulptūros - „Žiemos saulėgrįža“, „Pavasario lygiadienis“, „Rudens lygiadienis“. Vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai - Kuršių nerija yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur saulė leidžiasi ir teka nuo vandens paviršiaus.
 
Šiaurinėje Parnidžio kopos papėdėje plyti Tylos slėnis. Tai rami, kopų apsupta vieta. Pietinėje draustinio dalyje, kopų vingio lomoje yra Mirties slėnis. Čia 1870-1872m. veikė karo belaisvių prancūzų stovykla. Vokiečių prižiūrimi kaliniai daugiausia dirbo kopų apželdinime. Stovykloje gyvenimo sąlygos buvo ypač blogos, daug prancūzų belaisvių mirė.
 
Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje yra vieta, kur 1933 m. buvo įkurta Aeroklubo sklandymo mokykla. Ji egzistavo iki 1939 m., kuomet Klaipėdos kraštas buvo okupuotas Vokietijos. 1939 – 1943 m. šioje vietoje sklandė busimieji vokiečių karo lakūnai. Dabar iš mokyklos pastato beliko tik pamatai, o šalia buvęs aerodromas apaugo medžiais. Apie čia buvusią sklandytojų mokyklą primena 1979 m. pastatyta simbolinė angaro arka ir paminklinis akmuo.
 
Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje galima sutikti šiuos Lietuvos Raudonosios knygos atstovus: pajūrinė širdažolę (Centaurium littorale), pajūrinę zundą (Eryngium maritimum), tamsialiapį skiautalūpį (Epipactis atrorubens Bessertas); čia peri dirvoninis kalviukas (Anthus campestris). 
 
 

Parnidžio karštovaizdžio draustinis, nuotr. KNNP archyvas

 

Karvaičių kraštovaizdžio draustinis

Karvaičių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti vaizdingą Karvaičių kraštovaizdžio apylinkės gamtinį kompleksą su didžiojo kopagūbrio aukščiausiomis lietuviškoje nerijoje Vecekrugo, Karvaičių ir Preilos kopomis, raiškiais pamario kyšuliais (ragais), kauburiuotąja ir duburiuota pamario bei mišku apaugusia kauburiuotąja ir lygumine pajūrio palve, pajūrio apsauginiu kopagūbriu ir smėlynais, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietes, Europos bendrijos svarbos buveines.
 
Karvaičių kraštovaizdžio draustinio plotas – 2985,28 ha.  Jam priklauso kalnine pušimi apaugusios Giedružės, Preilos, Karvaičių, Skirpsto kopos, kurių aukštis apie 60 m, ir aukščiausia visoje nerijoje (67,2m) Vecekrugo (Senosios smuklės) kopa. Jos pavadinimas kilęs nuo kuršiško "vece" - "senas" ir "kruogs" - "smuklė", primenantis kopos papėdėje buvusią smuklę. Visa kopa apaugusi kalninės pušies masyvais. Nuo viršūnės galima pamatyti taip pat šiam draustiniui priklausančius, į Kuršių marias nusitęsusius Didįjį ir Mažąjį Preilos, Ožkos, Pervalkos, Žirgų, Garbės ir Bulvikio ragus.
 
Bulvykio ragas - plačiausia Kuršių nerijos pusiasalio vieta, siekianti 3,8 km. Manoma, kad rago ir šalimais esančios įlankos pavadinimas kilo nuo kuršiškos pavardės Bulvikis. Tačiau egzistuoja ir dar vienas šio vardo kilmės aiškinimas: švedų kalboje žodis "bolja" reiškia "banga", o "vik" - "įlanka", tad gali būti, kad Bulvikio pavadinimas yra švediškos kilmės. Prieš apželdinant didžiąsias kopas, Bulvikio ragas labai greitai augo: 1837-1910 m. kasmet pailgėdavo vidutiniškai 7 m. Šiuo metu vyksta atvirkštinis procesas - ragas plaunamas marių srovių, jis nepaliaujamai mažėja.
 
Nuo Bulvikio rago ir įlankos atsiveria puiki Kuršių marių pakrančių panorama, matosi Ventės ragas. Esant geram matomumui kita Kuršių marių pakrantė atrodo ranka pasiekiama, tačiau šis įspūdis apgaulingas: marių plotis tarp Bulvikio ir Ventės ragų siekia daugiau nei 8 km, o gylis apie 3 m.
 
Kraštovaizdžio draustinio šiaurinėje dalyje, tarp Preilos ir Pervalkos, stūksantis Karvaičių kalnas saugo vieną tragiškiausią Kuršių nerijos kaimų užpustymo istoriją. Iki 1797 m. kalno vietoje buvo Karvaičių kaimas, kurio gyventojai traukdamiesi nuo smėlio pustymo, net kelis kartus kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Tačiau ir naujoji vieta Karvaičių įlankos pakrantėje jų neišgelbėjo. Po ilgos ir nesėkmingos kovos su smėliu, po to, kai buvo užpustyta Karvaičių bažnyčia, žmonės paliko kaimą. Dalis jų persikėlė į Juodkrantės pietinį pakraštį, dalis į Nidą ir Naglius (Agilą). Užpustytas Karvaičių kaimas - tai vieno žymiausių XIXa. pradžios tautosakininko ir poeto, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Gedimino Rėzos (1776-1840 m.) gimtinė. Jis pirmasis 1818m. išleido K.Donelaičio "Metus", vėliau - pasakėčias, 1825 m. paskelbė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį "Dainos". L.G.Rėzai atminti 1979 m. ant Skirpsto kopos, šalia Pervalkos gyvenvietės, pastatytas paminklas (dailininkas E.Jonušas). 
 
Draustinyje gausu Lietuvos Raudonosios knygos atstovų: čia auga pavasarinis vikis (Vicia lathyroides), pajūrinė zunda (Eryngium maritimum), ankstyvoji smilgenė (Aira praecox), tyrulinė erika (Erica tetralix L.), pajūrinė širdažolė (Centaurium littorale Gilmour) ir kt.; peri urvinė antis (Tadorna tadorna) ir net keliosjūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) poros.
 
 
Vecekrugo kalnas, nuotr. KNNP archyvas
 
 

Garnių kalno kraštovaizdžio draustinis

Garnių kalno kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti ypatingą mokslinę vertę turinčias Juodkrantės apylinkes su sengire apaugusiomis parabolinėmis kopomis, raiškiu Avinkalnio kyšuliu (ragu), lygumine pajūrio ir padrėkusia pamario palve, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietėmis, Europos bendrijos svarbos buveinėmis.

Garnių kalno kraštovaizdžio draustinio plotas - 250,09 ha. Šis draustinis įsiterpęs tarp Juodkrantės rekreacinės zonos ir Naglių gamtos rezervato.
  
Avių kalno arba Avikalnio pavadinimo kilmė aiškinama įvairiai. Anuomet, žvelgiant nuo Kuršių marių pusės, kalno kontūras buvo panašus į avies galvą. Kita versija susijusi su garsų asimiliacija ir vertimu, kai iš vokiško kalno pavadinimo Schapen (Berg) (1796 m. žemėlapyje), ilgainiui pavadinimas pakito į Schafen (Berg), kas vokiečių kalboje reiškia Avis. Treti tiki, jog ant šio smėlio kalno ganėsi avys. Ant Aviklanio viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios matyti Avikalnio rago palvės kompleksas bei viena gražiausių Kuršių nerijos panoramų – slėnis, Pilkosios (Mirusios) kopos Naglių gamtos rezervate, Juodkrantės sengirės fragmentai. Avikalnį lengviausiai pasieksite automobiliu, važiuodami nuo Klaipėdos pusės 23-ajame kelio Klaipėda – Nida kilometre, dešinėje kelio pusėje.
 
Draustinyje įsikūrusi didžiausia Lietuvoje pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonija, kurią galite stebėti naujai įrengtoje apžvalgos aikštelėje.Vasario pirmoje pusėje Kuršių nerijoje pasirodo pirmieji kormoranai, o vėliau parskrenda ir pilkieji garniai Kovo gale kolonija atgyja. Paukščiai dalijasi ir tvarko senus lizdus, krauna naujus. Neužilgo poros pradeda perėti. Garniai ir kormoranai maitinasi žuvimi. Garniai ilgomis kojomis braido po marių seklumas ir laukia užsižiopsojusios žuvelės, tuo tarpu kormoranai gaudo žuvį nardydami. Rudenį viskas ištuštėja, kolonijoje įsivyrauja tyla iki kito sezono.

Garnių kalno kraštovaizdžio draustinyje sutinkami šie Lietuvos Raudonosios knygos atstovai: augalai - gebenlapė veronika (Veronica hederfolia L.); paukščiai - sketsakalis (Falco subbuteo), uldukas (Columba oenas L.); žinduoliai - ūdra (Lutra lutra L.), šermuonėlis (Mustella erminea).

Apžvalgos aikštelė ant Avikalnio, nuotr. KNNP archyvas

 

Raganos kalno  kraštovaizdžio draustinis

Raganos kalno kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti ypatingą mokslinę vertę turinčias Juodkrantės apylinkes su sengire apaugusiomis parabolinėmis kopomis, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietėmis, Europos bendrijos svarbos buveinėmis. Didelius plotus užima sengirių liudininkas šiaurinė linėja (lot. Linnaea borealis). Čia auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas meškinis česnakas (lot. Allium ursinum), miškinė mėta (lot. Mentha longifolia).  Raganos kalno  kraštovaizdžio draustinio plotas - 202,17 ha.  

Alksnynės kraštovaizdžio draustinis

Alksnynės kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Alksnynės kraštovaizdžio apylinkės gamtinį kompleksą su apželdintu volinės formos didžiuoju kopagūbriu, kauburiuotosios ir duburiuotos pamario bei mišku apaugusio pajūrio palvės kauburynu, pajūrio apsauginiu kopagūbriu ir smėlynais, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietes, Europos bendrijos svarbos buveines. Alksnynės kraštovaizdžio draustinio plotas - 2112,36 ha. 

Anksnynės kraštovaizdžio draustinyje galima sutikti šiuos Lietuvos Raudonosios knygos augalus: smiltyninė druskė (lot. Salsola kalibaltijinė linažolė (lot. Linaria loeselii), pajūrinė širdažolė(lot. Centaurium littorale), lininė žarotūnė (lot. Radiola linoides tamsialapis skiautalūpis (lot. Epipactis atrorubensdirvinis česnakas (lot. Allium vineale), blizgantysis snaputis (lot.), ),), Geranium lucidum). Saugomi Lietuvos Raudonosios knygos grybai: smiltyninis ausūnis (lot. Peziza ammophila), tikrinis blizgutis (lot. Ganoderma lucidum).

 Siekiant išsaugoti unikalų kraštovaizdį, KNNP teritorijoje draudžiama...


Renginių kalendorius
D.U.K
3. Ar reikia mokėti už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinį parką?

Alksnynės kontrolės poste reikia mokėti Neringos miesto savivaldybės nustatytą rinkliavą


Draugai
 

 

   
   

 

Banners