Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
GAMTA / Gyvūnija / Ropliai ir varliagyviai

Varliagyvių Kuršių nerijoje nėra gausu, nes čia vyrauja sausi biotopai.
Pelkėtose balose, vietomis telkšančiose Kuršių marių pakrantėje gyvena paprastasis tritonas (Triturus vulgaris). Tai patys primityviausi varliagyviai. Šie gyvūnai turi įdomią savybę atgauti nukąstas kūno dalis: uodegą, kojas, net akis.

Vakare, einant pasivaikščioti, netoli lapuočių miškų galima pamatyti pievinę varlę (Rana temporaria). Šios gana stambios varlės gyvena sausumoje, tačiau pavasarį susirenka į balas neršti. Nerijoje jų padaugėja lietingais metais.

Neršto metu nerijos balutėse galite pastebėti mėlynas smailiasnukių varlių (Rana arvalis) nugaras. Pasibaigus nerštui jos tampa rudos ir sunkiai pastebimos. Marių pakrantėse sutinkamos ryškiai žalios ežerinės varlės (Rana ridibunda). Tai vienas stambiausių Lietuvos varliagyvių. Panašiose vietose gyvena ir kūdrinė varlė (Rana esculenta). Neršia tik tuomet, kai vandens temperatūra pakyla iki 20°C ribos.

Sausesnėse vietose galima sutikti paprastąją rūpužę (Bufo bufo), kuri bijo saulės šviesos, medžioja vakarais ir naktimis. Rupūžės, skirtingai nuo varlių, ypač žaliųjų, negaudo skraidančių ore vabzdžių, bet ropinėdamos medžioja sliekus, vikšrus, vabalus ir kt. Keletą kartų nerijoje pastebėta žalioji rupūžė (Bufo viridis).

Nežiūrint į tai, kad gyvenimo sąlygos varliagyviams Kuršių nerijoje nėra palankios, tačiau kai kurių rūšių netgi gausu. Nendrinių rupūžių (Bufo calamita), įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, nacionaliniame parke sutinkame labai daug. Jos gyvena smėlingose dirvose. Medžioti išeina prietemoje. Nešokuoja, laksto vikriai. Tūkstančiai jų buožgalvių išsiperi palvės ežeriukuose. Mažos rupūžiukės keliauja į Kuršių marių pakrantę, apsigyvena pakrančių nendrynuose. Pažinti jas nėra sunku - žalsvos nugaros fone gerai matoma geltona išilginė juostelė.

Baigiantis pavasariui, drėgnose vietose galima pastebėti česnakę (Pelobatus fuscus). Tai atskiros varliagyvių šeimos atstovė. Jos kūnas išrašytas stambiomis žalsvai pilkomis dėmėmis, todėl česnakė lengvai pasislepia skurdžioje nerijos augalijoje. Tai paslaptingas gyvūnas, nes vaikšto (ne šokinėja) tik sutemose, ieškodama maisto. Ryto aušros išgąsdintos česnakės visai dienai gilokai įsikasa į smėlį, kur joms nėra pavojaus apdžiūti. Medžioja vabzdžius ir kirmėles.

Sausose aikštelėse galima pamatyti vikrųjį driežą (Lacerta agilis). Šiems driežiukams sąlygos nerijoje visai tinkamos: sausų saulėtų aikštelių - kiek nori, augalija netanki, bėgioti netrukdo, o ir vabzdžių stokos nejaučiama. Čia gyvena ir gyvavedis driežas (Lacerta viviparia), tik jis renkasi drėgnesnes vietas.

Nerijoje gyvena dar vienas artimas driežų giminaitis - gluodenas (Anguis fragilis). Kai kurie žmonės jį žibuline ar varine gyvate vadina. Tačiau gluodenas nieko bendra neturi su gyvatėmis- tai nepavojingas bekojis driežas. Jis sutinkamas įvairiuose nerijos miškuose. Gluodenas daugiausia minta sliekais, drugių vikšrais, taip pat gaudo šliužus, vabzdžius.
Drėgnuose juodalksnynuose neretas paprastasis žaltys (Natrix natrix). Tai judrus ir greitas gyvūnas, puikiai plaukia. Medžioja varliagyvius, roplius, kartais smulkius žinduolius, nemažą raciono dalį sudaro vabzdžiai. 
 


Renginių kalendorius
D.U.K
9. Kur aš galėčiau išsinuomoti dviratį Kuršių nerijoje ir ar yra čia dviračių trasa / takas ?

Parke yra įrengta 51 km ilgio Pajūrio dviračių trasa, o gyvenvietėse – dviračių takai


Draugai
 

 

   
   

 

Banners