Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
GAMTA / Gyvūnija / Žuvys

Mariose galima sutikti apie 50 žuvų rūšių.

Būdingiausios: kuoja (Rutilus rutilus), ešerys (Perca fluviatilis), raudė (Scardinius erythrophalmus) dar kitaip žiežule vadinama, plakis (Blicca bjoerkna), karšis (Abramis brama). Pastarasis per nerštą būna labai baikštus. Išbaidytas gali į nerštavietę ir negrįžti. Ne veltui, anksčiau, prie tų vietų, kuriose gyveno karšiai, per nerštą būdavo draudžiama plaukioti valtimis, bažnyčiose skambinti varpais.

Žveją mėgėją pradžiugina lydekos (Esox lucius), o retkarčiais stambokas starkis (Lucioperca lucioperca), ungurys (Anguilla anguilla). Žiemą lapai populiari stintų (Osmerus eperlanus) žūklė. Antroje žiemos pusėje jos renkasi iš Baltijos jūros į marias, kad čia apsipratusios, pavasarį toliau keliautų į Nemuną neršti. Stintos turi ypatingą šviežių agurkų kvapą, kuris sustiprėja neršto metu.

Į žvejų gaudykles retkarčiais patenka ir šiuo metu retesnės žuvys: sykai (Coregonus lavaretus lavaretus), į Lietuvos Raudonąją knygą įtraukti lašišos (Salmo salar) ir šlakiai (Salmo trutta trutta). Šlakiai neršdami ikrelius užkasa į žvyrą, darydami didelius, iki 1 m pločio, "lizdus". Jie gali kryžmintis su upėtakiais, rečiau - su lašišomis. Jų mišrūnai yra labai gyvybingi. Sykai iš Baltijos jūros atplaukia neršti į Kuršių marias, čia pagyvena ir vėl grįžta atgal.

Į marias neršti atplaukia ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta taškuota silkė - perpelė (Alosa fallax). Pastaraisiais metais jų kiekis labai sumažėjo, nes ši žuvis labai jautri vandens ekologinės sistemos pakitimams. Ją draudžiama gaudyti ištisus metus visais žvejybos įrankiais.
Kuršių marių plotus dalija vietinių žvejų statomi ilgi trisieniai tinklai. Geriausiai nuo jų išsisukti sugeba ožka (Pelecus cultratus), liaudyje dar kaze vadinama. Paprastai ji tinklus peršoka. Ožkų nerštas vyksta labai triukšmingai, žuvys šokinėja iš vandens, sukasi vienoje vietoje, vanduo tarsi verda. Lietuvoje ožkos dažnos, gausiausiai paplitusios Kuršių mariose.

Baltijos jūroje pavasarį žvejai gaudo plekšnes (Pleuronectes platessa) ir uotus (Scophtalmus maxima). Pastarosios žuvys suaugusios tampa plėšrios ir panašiai kaip rykliai kartais ryja visai nevalgomus daiktus: jų žarnyne pasitaiko plastmasės ir gumos gabaliukų. Uotų mėsa labai vertinga, joje - iki 10 proc. riebalų, ji neturi jūros žuvims būdingo specifinio kvapo ir skonio.

Čia paminėta tik nedidelė dalis Kuršių marių ir Baltijos jūros vandenyse gyvenančių žuvų rūšių.

 


Renginių kalendorius
D.U.K
8. Kur galėtume rasti informaciją apie nakvynės paslaugas Neringoje?

Viešbučių, teikiančių nakvynės paslaugas Neringoje, sąrašą galite atsisiųsti


Draugai
 

 

   
   

 

Banners