Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
GAMTA / Gyvūnija / Paukščiai
Kuršių nerijos nacionalinio parko niekada neapleidžia paukščiai. Čia peri apie 100 paukščių rūšių, o kai rudeniop žemyne nutyla paukščių giesmės, ištuštėja ežerai, nerijoje vis dar galima sutikti virš 300 paukščių rūšių. Iš viso perėjimo, klajonių ir migracijų metu čia sutiktos 42 rūšys, įtrauktos į Lietuvos raudonosios knygos sąrašus.

Nacionaliniame parke peri reti ir saugomi paukščiai. Mažiau žmonių lankomose vietose lizdus tvarko jūriniai ereliai. Kasmet peri 2-4 poros. Aukštose pušyse įsikuria sketsakaliai (Falco subbuteo). Kuršių nerija yra viena iš svarbiausių Paukščių Direktyvos I priedo rūšies - dirvoninio kalviuko (Anthus campestris) – perimviečių Lietuvoje; jį galima sutikti pilkosiose kopose ir ant apsauginio kopagūbrio. Kita Europos mastu saugoma rūšis – lygutė (Lullula arborea) yra aptinkama sausuose smėlingų kraštovaizdžių pušynuose, kuriuose yra aikščių, kirtaviečių, jaunuolynų. Pajūryje ant smėlio kiaušinius deda jūriniai kirlikai (Charadrius hiaticula). Nerijos sengirėse ūbauja uldukai (Columba oenas).  Vasarą marių įlankėlėse plaukioja bene gražiausių Lietuvoje - urvinių ančių (Tadorna tadorna) poros su jaunikliais.

G. Gražulevičiaus 
Jūrinio erelio jauniklis (nuotrauka G. Gražulevičiaus)

Urvinė antis (nuotrauka E. Duderio)
 
Kuršių nerijos geografinė padėtis labai įdomi paukščių stebėtojams. Čia eina Baltosios - Baltijos jūrų migracinis kelias, kuriuo pralekia milijonai įvairių rūšių paukščių, todėl nerijoje yra puikios sąlygos migracijų tyrimams. Šiuo metu čia veikia Juodkrantės paukščių žiedavimo stotis. Kiekvieną rudenį Naglių gamtos rezervate iškeliami tinklai paukščiams gaudyti. Per vieną sezoną čia sužieduojama apie 10 - 11 tūkst. paukščių, daugiausiai tai smulkūs žvirbliniai paukščiai (didžiosios ir mėlynosios zylės, nykštukai, alksninukai, kikiliai, liepsnelės).
 
Pavasarinių, o ypač rudeninių migracijų metu galima pamatyti didelius kikilių (Fringilla), zylių (Parus) pulkus ir juos lydinčius paukštvanagius (Accipiter nisus). Danguje dažnai sklando suopiai (Buteo), pralekia ereliai žuvininkai (Pandion haliaätus), sketsakaliai (Falco subbuteo), lingės (Circus). Marių įlankėlėse būriuojasi įvairių rūšių antys (Anatidae), kragai (Podiceps), pailsėti sustoja mažųjų (Cygnus columbianus) ir giesmininkių (Cygnus cygnus) gulbių pulkai.
 
G. Gražulevičiaus
Gulbės giesmininkės (nuotrauka G. Gražulevičiaus) 
 
Rugpjūčio mėnesį pajūrio ir pamario paplūdimiuose laksto juodkrūčių bėgikų (Calidris alpina) būreliai, didžiosios kuolingos (Numenius arquata), griciukai (Limosa), jūrinės šarkos (Haematopus ostralegus) ir kitų rūšių tilvikai. Virš vandenų klykia juodosios (Chlidonias niger) ir upinės (Sterna hirundo) žuvėdros, ant molų ir smėlio kopų sutūpę ilsisi 5 rūšių kirai (Larus).
 
Žiemą jūroje ties nerija susirenka tūkstantiniai žiemojančių vandens paukščių būriai. Jūroje maitinasi juodosios antys (Melanitta nigra), nuodėgulės (Melanitta fusca), ledinės antys (Clangula hyemalis), narai (Gavia) ir kiti. Atvirose marių properšose būriuojasi didieji dančiasnapiai (Mergus merganser), klykuolės (Bucephala clangula), virš jų dažnai sklando jūriniai ereliai (Haliaätus albicilla).

Vasarą Kuršių nerijoje lizdus suka apie 100 rūšių paukščiai. Gegužės-birželio mėnesiais virš kopų ir apsauginio kopagūbrio čirena vieversiai (Alauda arvensis). Miškuose gieda kikiliai (Fringilla coelebs), pečialindos (Phylloscopus), liepsnelės (Erithacus rubecula), devynbalsės (Sylvia), strazdai (Turdus), ciksi įvairių rūšių zylės (Parus). Marių nendrynuose triukšmauja krakšlės ir nendrinukės (Acrocephalus), jauniklius veda ausuotieji kragai (Podiceps cristatus), didžiosios antys (Anas platyrhynchos), gulbės nebylės (Cygnus olor)

G. Gražulevičiaus
Gulbė nebylė peri (nuotrauka G. Gražulevičiaus)

Juodkrantės apylinkėse įsikūrusi mišri pilkųjų garnių (Ardea cinerea) ir didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) kolonija. Tai viena iš didžiausių ir seniausiai žinomų kolonijų Lietuvoje. 2016 m. joje perėjo 2911 didžiųjų kormoranų ir 273 pilkųjų garnių poros. Vasario pirmoje pusėje Kuršių nerijoje pasirodo pirmieji kormoranai, o vėliau parskrenda ir pilkieji garniai. Kovo gale kolonija atgyja. Paukščiai dalijasi ir tvarko senus lizdus, krauna naujus. Neužilgo poros pradeda perėti. Garniai ir kormoranai maitinasi žuvimi. Garniai ilgomis kojomis braido po marių seklumas ir laukia užsižiopsojusios žuvelės, tuo tarpu kormoranai gaudo žuvį nardydami. Rudenį viskas ištuštėja, kolonijoje įsivyrauja tyla iki kito sezono.

G. Gražulevičiaus

Didieji kormoranai (nuotrauka G. Gražulevičiaus)

 


Renginių kalendorius
Dažniausiai užduodami klausimai
4. Ar galima statyti palapines Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje?

Statyti palapines visoje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje griežtai draudžiama, išskyrus kempingo teritoriją

Draugai
 

 

   

 

Banners