Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
GAMTA / Įvairenybės
Raukšlėtalapis erškėtis
... jau rugpjūtis, ar spėjote pajusti vasarą? Ar užteko saulėtų dienų ... nes laukuose ir miškuose juntami pirmieji rudens prisilietimai – pradeda rausti erškėčio – erškėtrožės vaisiai. O štai fenologai savaip pagerbė erškėtį, nutardami, kad vienas iš vasaros pradžią žyminčių ženklų yra šio puikaus augalo žydėjimas.
Kuršių nerijoje savaime auga šešios erškėčių rūšys, tačiau dažniausiai aptinkami yra: paprastasis (Rosa canina) ir raukšlėtalapis (Rosa rugosa) erškėčiai. Paprastasis erškėtis nuo seno Lietuvoje augantis augalas, o štai raukšlėtalapis – atėjūnas ir mūsų šalyje pradėtas auginti XX a. pirmojoje pusėje
 
Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa) ant apsauginio kopagūbrio (Nuotr. E. Razmienės)
 
Pajūrinė zunda (Eryngium maritimum) (Nuotr. K. Jurgutavičiūtės)
 

 

 
 
 
Tai ne fantastinis jūros gyvūnas, o pūslėtasis guveinis
 
Pūslėtasis guveinis - daugiametis rudasis dumblis, kurio gniužulas yra su būdingomis oro pripildytomis pūslelėmis. Auga pūslėtieji guveiniai ant kieto akmenuoto dugno, tačiau Lietuvoje žinoma tik viena radavietė ties Palanga, kur daugiau nei prieš 10 metų buvo  aptikti pavieniai individai. Mūsų pakrantėse aptinkami guveiniai yra jūros srovių atplukdyti iš tolimesnių pakrančių (paplitęs Rygos įlankoje, Estijos pakrantėse, Suomijos įlankoje).
 
Nuotr. R. Kybrancienė
 
 
Nuotr. R. Kybrancienė
 
 
 
Pušinis keliaujantis kuoduotis
 
Pūkuoti kirmėliukai iš toli primenantys lyg gyvatę – štai tokį reginį rugpjūčio mėnesį galime pamatyti Kuršių nerijoje. Tai pušinis keliaujantis kuoduotis, kitur vadinamas verpiku (Thaumetopoea pinivora)  Lietuvos raudonos knygos atstovas, gyvenantis ant kalninių pušų.  Suaugę vikšrai leidžiasi nuo medžių ne tik ieškodami maisto, bet ir vietos kokonui susukti. Pirmasis leidžia šilko siūlą, kuriuo seka kiti, taip keliauja vienas paskui kitą, susidariusi virtinė primena gyvatę,  kaip manoma tokia imitacija padeda apsisaugoti nuo paukščių. Vikšrų nepatariama liesti, kūną dengiantys plaukeliai užpildyti nuodingu skysčiu.

 
Nuotr. A. Miežansko
Nuotr. A. Miežansko

 
 
Rastos dvi naujos, retos, saugomos - Kuršių nerijoje dar neregistruotos grybų rūšys
 

 

Pirmasis radinys – bohemiškasis aukšliavarpis (Verpa bohemica) – rastas Smiltynės apylinkių drebulyne apie 50 vaisiakūnių. Antrasis – puslaisvis briedžiukas (Morchella semilibera) – rastas Juodkrantės apylinkėse 4 vaisiakūniai. Šių grybų rinkti negalima, abu įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą ir priskirti 3 (R) kategorijai, kaip retos rūšys, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių ypatybių. 
 
 
Nuotr. J.Zarankaitės  Bohemiškasis aukšliavarpis (Verpa bohemica) 
 
 
Nuotr. E.Razmienės  Puslaisvis briedžiukas (Morchella semilibera)

 

Juodkrantės sengirės paslaptys

Ir žiemą vaikštant po mišką galima aptikti įdomybių. Juodkrantės sengirėje ant lapuočių medžių kamienų galima rasti retą, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą, kerpę - skylėtąją spuoguotę (Pertusaria pertusa).  Kerpė išsiskiria savo skylėtumu, kuris  primena “paršiuko knyslę”.  Ne visos kerpės auga jaunuose ar vidutinio amžiaus miškuose, daugelis retų ir saugomų rūšių aptinkamos tik brandžiuose medynuose,  todėl labai svarbu išsaugoti kuo daugiau senų, natūralių miškų, palikti nudžiūvusius ar džiūstančius medžius.

2007 m. Raudonos knygos duomenimis Lietuvoje žinomos dvi radavietės.

Nuotr. E.Razmienės

 

 

Nauja tikrinio blizgučio (Ganoderma lucidum) radavietė Kuršių nerijoje

2014 metais gegužės 29 dieną rasta nauja tikrinio blizgučio (Ganoderma lucidum)  radavietė Juodkrantės girininkijoje. Iš viso penki vaisiakūniai, tačiau iš vieno dar keturi atsišakoja. Tai į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas grybas.

  

            2014 - 05 - 29

    

            2014 - 06 - 13

                             Nuotr. E. Razmienės

 

 

Viešosios įstaigos "Gamtosaugos projektų vystymo fondas" mokslininkai keleri metai iš eilės visoje Lietuvoje vykdo "Jūrinių erelių apsaugos Lietuvoje" projektą. Šio projekto pagrindinis tikslas  - išsaugoti ir pagausinti jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) populiaciją Lietuvoje. Viena iš projekte dalyvaujančių  teritorijų yra įrašyta ir Kuršių nerija.

Su projekto eiga ir rezultatais susipažinsitę paspaudę šią nuorodą.

 

 

 

 

 

 

 

2011.05.18. vykdant perinčių jūrinių erelių monitoringą, Naglių gamtos rezervate, KNNP Gamtos skyriaus biologė Jūratė Zarankaitė rado briedžio ragą. Tai labai gražus trofėjas, kuris rodo, kad jo šeimininkas yra pačiame jėgų žydėjime, perspektyvus briedžio patinas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Informaciją parengė:
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos
Gamtos skyrius

 


Renginių kalendorius
D.U.K
6. Kur galima užsisakyti ekskursiją po Kuršių nerijos nacionalinį parką?

KNNP Lankytojų centruose galima užsisakyti gido paslaugas


Draugai
 

 

   

 

Banners