Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!

Smeltės botaninis draustinis

Smeltės botaninis draustinis (plotas 3,6 ha) yra Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos prižiūrima teritorija. Jis įkurtas 1988 m. siekiant išsaugoti halofitinių augalų bendrijas. Tai augalai, gebantys augti druskingame dirvožemyje. Draustinis driekiasi Smeltės pusiasalio rytinėje dalyje, kurio pakrantė įrengiant Karaliaus Vilhelmo kanalą 1863–1873 m. buvo sutvirtinta įvairaus dydžio rieduliais. Būtent šiame Malkų įlankos pakrantės ruože ir yra susiformavusios pagrindinės retų augalų augavietės.

Vertybės
Botaniniame draustinyje auga 4 saugomų augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Čia gana gausiai randami Lietuvoje itin reti augalai, priskirti išnykstančių augalų rūšims (suteikta I(E) apsaugos kategorija): trispalvis astras (Aster tripolium), pajūrinė pienažolė (Glaux maritima) ir druskinis vikšris (Juncus gerardii). Šiuos augalus galima pamatyti nuolat marių vandens skalaujamame, rieduliais sutvirtintame pakrantės ruože. Taip pat draustinyje aptinkamas mažiau retas, tačiau saugomas augalas – porinis česnakas (Allium scorodoprasum). Tai dėl biologinių ypatybių reta rūšis (trečia R(III) apsaugos kategorija), ji auga pietinėje draustinio dalyje.
 
  
Pajūrinė pienažolė (kairėje) ir trispalvis astras (nuotraukos KNNP archyvo) 
 
Grėsmės ir apsauga
Porinis česnakas nyksta dėl pievų sunaikinimo ar jų užaugimo medžiais ir krūmais. Pajūrinė pienažolė, trispalvis astras, druskinis vikšris – ties išnykimo riba esančios augalų rūšys, kurių išsaugojimui būtina taikyti specialias apsaugos priemones. Šioms rūšims tinkamų augaviečių (įlankos su atviromis, apysūrio sąnašinio smėlio pakrantėmis) Lietuvoje beveik nėra, o buvusios išnaikintos įrengiant krantines bei pakrantėms užželiant nendrynais. Šalies pajūryje žinomos tik kelios šių rūšių augavietės, kuriose išliko pavieniai augalai. Siekiant išsaugoti botaninio draustinio vertybes, buvo vykdyta gamtotvarkinė veikla: kirsti medžiai ir krūmai, šienauti nendrynai.
 
Smeltės botaninio draustinio žemėlapis (parengė Gamtos skyrius)

Renginių kalendorius
Dažniausiai užduodami klausimai
2. Ar keltas į Kuršių neriją yra mokamas?

Taip. Informaciją apie keltų grafikus ir kainas galite rasti AB „Smiltynės perkėla“ tinklapyje


Draugai
 

 

   

 

Banners