Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
GAMTA / Rezervatai
Naglių gamtos rezervatas
 
Naglių gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti unikalų Naglių kraštovaizdžio apylinkės gamtinį kompleksą su išpustytų kupstuotųjų (pilkųjų) kopų didžiojo gūbrio, jo pašlaitėje esančių kupstynės ir rumbių, Agilos ir Lydumo kyšulių (ragų), miškingos kauburiuotosios pajūrio palvės, pajūrio apsauginio kopagūbrio ir smėlynų ruožais, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietėmis, Europos bendrijos svarbos buveinėmis, dalyje teritorijos užtikrinant sąlygas natūraliam gamtinių procesų vyksmui.
 
Naglių gamtos rezervato plotas – 1669,01 ha, jis  tęsiasi tarp Juodkrantės ir Pervalkos devynis kilometrus. Pagrindiniai saugotini objektai: Pilkosios (Mirusios) kopos, pajūrio ir pamario palvės bei kupstynės kompleksai; Raudonosios knygos ir kitų retųjų augalų gausios augimvietės; 4 buvusių užpustytų kaimų ir 2 senų kapinaičių vietos; senieji atpustomi dirvožemiai ir senųjų kopų liekanos; estetiškai vertingi peizažai. Dėl nuolat pasikartojančių stiprių vėjų Naglių gamtos rezervato baltosiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos, to pasakoje kai kur iš po smėlio išlenda senųjų dirvožemių fragmentai. Gamtos rezervato teritorijoje draudžiama bet kokia veikla, tame tarpe ir rekreacinė. Čia gamta palikta mokslo tikslams bei stebėjimams.

Norėdami supažindinti lankytojus su Naglių gamtos rezervato Pilkųjų kopų kraštovaizdžiu, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, specialiai lankytojams, nutiesė pėsčiųjų taką per Pilkąsias kopas Kuršių marių link. Jis įrengtas nuo automobilių stovėjimo aikštelės, 31 kelio Smiltynė-Nida kilometre.

 
Grobšto gamtos rezervatas
 
Grobšto gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti unikalaus Grobšto kraštovaizdžio apylinkės gamtinio komplekso fragmentą su aktyviu didžiuoju kopagūbriu, jo pašlaitėje esančia raiškia kupstyne, mišku apaugusia lygumine padrėkusia pajūrio palve, pajūrio apsauginiu kopagūbriu ir smėlynais, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietėmis, Europos bendrijos svarbos buveinėmis, dalyje teritorijos užtikrinant sąlygas natūraliam gamtinių procesų vyksmui.
 
Grobšto gamtos rezervato plotas - 277,33 ha, jis yra tarp Parnidžio kraštovaizdžio draustinio ir valstybinės sienos su Rusijos federacija. Rezervatas išsiskiria unikaliu kraštovaizdžiu bei savitomis reljefo formomis. Pagrindiniai saugomi objektai: didysis pustomų kopų kopagūbris, pajūrio palvės kompleksas, užpustytos Nidos gyvenvietės vieta. Grobšto gamtos rezervato „perliukas“ – Sklandytojų kopa, kažkada buvusi aukščiausia Kuršių nerijos kopa (70m.), bet veikiama stiprių rudeninių vėjų ji sumažėjo iki 50m. Grobšto įlankos krante kopos yra išslėgusios marių mergelio, arba gitijos, sluoksnius, kurių aukštis vietomis siekia net du metrus. Marių mergelis ne kartą yra pasitarnavęs miškininkams, sodinant smėlynuose medžius. Rezervate saugomi vietomis atpustomi senųjų miškų stuobriai, Raudonosios knygos retų augalų augimvietės, pajūrio palvės kompleksas, estetiškai vertingi peizažai. Grobšto gamtos rezervate aptinkamos šios Lietuvos raudonosios knygos atstovų augimvietės: pajūrinės zundos (Eryngium maritimum L.), pelkinės šindros (Peplis portula L.), pajūrinės širdažolės (Centaurium littorale, Gilmour) ir tamsialapio skiautalūpio (Epipactis atrorubens (Hoffm.) Besser). Rezervato teritorijoje peri jūrinis erelis (Haliaëtus albicilla L.) ir urvinė antis (Tadorna tadorna L.), sutinkama nendrinė rupūžė (Bufo calamita).

   

   Nuotr. KNNP archyvas

   

   Nuotr. KNNP archyvas

KNNP Naglių ir Grobšto gamtos rezervatuose draudžiama


Renginių kalendorius
D.U.K
3. Ar reikia mokėti už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinį parką?

Alksnynės kontrolės poste reikia mokėti Neringos miesto savivaldybės nustatytą rinkliavą


Draugai
 

 

   

 

Banners