Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
KRAŠTOVAIZDIS / Apsauginis kopagūbris

Prasidėjusį masinį smėlio judėjimą nerijoje galėjo sustabdyti tik dideli kopų sutvirtinimo bei apželdinimo darbai. 1805 m. danų kilmės vyr. kopų inspektorius Sorenas Bjornas (1744-1819 m.) remdamasis prof. J. D. Titijaus atliktais bandymais, Kopenhagos botanikos prof. V. Vyborgo duomenimis ir savo Danijoje atliktais stebėjimais ir bandymais pradėjo smėlynų sutvirtinimo darbus. Vienas pagrindinių uždavinių - suformuoti apsauginį kopagūbrį (dar vadinama prieškope, apsauginiu pylimu, apsauginiu paplūdimio kopagūbriu), kuris atliko svarbią smėlio kaupimo ir pakrantės apsaugos funkciją.

Apsauginio kopagūbrio kūrimo darbai tęsėsi su pertraukomis. Iki 1829 m. Kranto-Šarkuvos ruože suformuotas 29 km ilgio kopagūbris. 1810-1865 m. Klaipėdos magistrato iniciatyva apsauginis kopagūbris atstatomas ir apželdinamos pavienės kopos Smiltynėje. Iki 1859 m. jis buvo pratęstas Rasytės kryptimi ir suformuotas maždaug iki Pervalkos. Juodkrantėje sukurtas atskiras 5 km ilgio ruožas. Iki 1881 m. vyko apsauginio kopagūbrio formavimo darbai nuo Kopgalio iki pusiaukelės tarp Pervalkos ir Juodkrantės, maždaug 28,5 km ilgio ruože. 1885-1892 m. kopagūbris tvarkomas tarp Preilos ir Pervalkos. Pirmasis kovos etapas su slenkančiomis kopomis tęsėsi iki 1904 m. Per šį laikotarpį visame Kuršių nerijos pajūryje suformuotas apie 98 km ilgio apsauginis kopagūbris.

Apsauginio kopagūbrio sutvirtinimo darbai buvo vykdomi tokiu būdu. Maždaug 50 – 60 m atstumu nuo jūros ir 2 m atstumu viena nuo kitos statomos dvi eilės užtvarų iš storesnių šakų ir kuolų. Užtvaros daromos tiesia linija, išilgai pajūrio. Iš pradžių jos darytos 1,26 m aukščio, su atramomis, kad vėjas jų neapverstų. Vėliau tvorų aukštis sumažintas iki 0,7 m. Tam buvo naudojami 5-6 cm storio ir 1 m ilgio kuolai. Jie sukalami apie 30 cm į smėlį, paliekant tarp kuolų 5 cm tarpą. Užtvaros paprastai buvo daromos pavasarį. Kai po 2-3 savaičių jas užnešdavo smėliu, ant susidariusių pylimų buvo vėl daromos dvi eilės tokių pačių užtvarų, kol kopa pasiekdavo 1,5 m aukštį.

Kopų inspektoriaus G. Hagenas suformulavo šias pagrindines rekomendacijas apsauginio kopagūbrio formavimo darbams:

  •  Jis turi sudaryti tiesią liniją, lygiagrečią jūros krantui.
  • Jis turi būti tiek atitolęs nuo jūros, kad bangos jo neardytų – apie 30-50 m.
  • Kopos viršutinė briauna turi sudaryti horizontalę liniją. Įdubimai ir nelygumai viršutinėje briaunoje sukelia vėjo sūkurius ir dėl to susidaro išpustytų vietų ir nelygumų visame pylime.
  • Pylimo šlaitas, atkreiptas į jūrą turi būti ilgesnis ir nuožulnesnis (šlaito aukščio ir ilgio santykis 1:6), o atkreiptas į žemyną – trumpesnis ir statesnis (1:2).

Kai kopagūbrio pylimas pasiekdavo reikiamą aukštį, tų pačių metų rudenį arba pavasarį (maždaug iki gegužės mėn. vid.) kopos šlaitai buvo apželdinami smėlyje augančiomis žolėmis - pajūrine smiltlendre (Ammophyla arenaria, A. baltica) ir smiltynine rugiaveide (Elymus arenarius). Šios žolės pakenčia užpustymą ir gerai kerojasi. Sodinimus buvo stengiamasi vykdyti rudenį, nes tuomet prigijimas būdavo daug geresnis. Žolių sodinimo darbus daugiausia vykdydavo moterys, vienu metu dirbdavo apie 300 žmonių.

Apsauginio kopagūbrio kūrimo darbams 1830 -1864 m. vadovavo H. Senftlebenas. Iš kitų vadovų minimi S.A. Krause, P.Gerhardtas. Didelės praktinės reikšmės turėjo G. Hageno suformuluotos rekomendacijos, kurių laikantis 1877 m. Klaipėdos – Juodkrantės ruože kopų inspektorius L. Dempvolfas suformavo apsauginį kopagūbrį, sėkmingai atlaikiusį 1898 – 1899 m. uraganinį štormą. 1928-1937 m. apsauginį kopagūbrį prižiūrėjo Klaipėdos uosto valdyba, įkūrusi specialią kopų inspekciją, turėjusią 50 kopų prižiūrėtojų. Čia daug pasidarbavo kopų inspektorius V. Markelis

Po II Pasaulinio karo 1949 m. organizuota Miškų ūkio ministerijos miško-melioracinė ekspedicija konstatavo, kad Kuršių nerijoje yra išardyta 31 proc. visos apsauginės kopos. Nedideli ir neplaningi smėlynų sutvirtinimo ir apželdinimo darbai pradėti vykdyti jau 1949 m., tačiau jie nebuvo sėkmingi - apsauginės kopos sutvirtinimas ir apželdinimo darbas techniniam personalui buvo dar naujas bei neįprastas. Dėl to ir dėl lėšų stygiaus darbas nebuvo efektyvus. Vėliau šiuo laikotarpiu tvarkytas vietas teko iš naujo tvirtinti. Planingi darbai buvo pradėti tik 1951 metais ir tebesitęsia iki šiol. Šiuo metu už apsauginio kopagūbrio priežiūrą ir tvarkymą atsakinga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Per 200 metų apsauginio kopagūbrio formavimo ir priežiūros istorijos etapą keitėsi jo tvirtinimo metodikos, naudojamos medžiagos, tačiau iki šiol šis darbas yra vienas svarbiausių krantotvarkos darbų Kuršių nerijoje. Labai svarbu, kad kopagūbris iki šiol neprarado savo apsauginės funkcijos ir netapo tik turistiniu objektu. Jis iliustruoja tebesitęsiančią kultūrinio kraštovaizdžio evoliucijos raidą, harmoningą žmogaus ir gamtos sambūvį.


Renginių kalendorius
D.U.K
5. Kur galima įsigyti mėgėjiškos žūklės leidimus?

Mėgėjiškos žūklės leidimus galima įsigyti internetu.


Draugai
 

 

   
   

 

Banners