Didysis kopagūbris - ypač raiški Kuršių nerijos reljefo forma. Tai smėlynai, pasiglemžę nerijos miškus, gyvenvietes ir senąsias parabolines kopas. Šių naujų kopų formavimosi procesas prasidėjo XVI a., kuomet pamažu buvo naikinamas natūralus barjeras – miškas.

Didžiųjų kopų formavimasis prasidėjo jūros pakrantėje. Čia jūra į krantą nuolat išmeta vis naujas smėlio mases. Išdžiuvusias smėlio smilteles vėjas pradeda ridenti ir visos smėlio masės pradeda judėti pavėjui. Stambesne ir sunkesnes smilteles vėjas tik ridena, o smulkesnes ir lengvesnes – pakelia į orą ir permeta net už keletą metrų. Didesnis smėlio kiekis skrieja žemės paviršiumi maždaug 20 cm aukščio sluoksniu.

Pradžioje smėlis kaupėsi į kalveles, kurios ilgainiui susijungė į vis labiau augančias kopų grandines. Šios smėlio masės, pakeliui nesutikdamos jokio pasipriešinimo sparčiai ėmė judėti link marių. Tose vietose, kur kelias buvo atviras, keliaujantys smėlynai suformavo marių ragus. Kitose vietose kaupėsi į 30-40 m aukščio kopas, kurių slinkties priežastis yra fizinės kopų savybės. Kalnų priešvėjinis šlaitas visuomet yra ilgesnis ir nuožulnesnis, jo nuolydžio kampas nebūna didesnis nei 10⁰, o jos užvėjinis šlaitas yra siauras, status, nuolydžio kampas 30⁰ – 40⁰. Vėjo pusės šlaito smėlis yra susigulėjęs ir pats šlaito paviršius neklampus, o užvėjiniame šlaite smėlis birus, šlaito paviršius klampus, nes čia kaupiasi vis nauji smėlio kiekiai. Toks smėlio pernešimas iš priešvėjinio šlaito į užvėjinį ir yra visos kopos slinkimo priežastis. Kopos slinkimo kryptis ir greitis priklauso nuo vyraujančių vėjų krypties ir stiprumo. Kuršių nerijoje kopos slinkdavo iki 15 m per metus greičiu.

Didžiųjų kopų masyvu galite pasigrožėti Nidos šiaurinėje dalyje esančiame Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje. Geriausia apžvalgos vieta – Parnidžio kopa. Draustinis pasižymi estetiškai vertingu kraštovaizdžiu, kuriame išryškėja šiaurinėje dalyje kalnapušėmis apželdintas, pietinėje – pustomas smėlio kopagūbris. Tai vienintelė vieta nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė. Nuo Parnidžio kopos į pietus atsiveria Grobšto gamtos rezervate esančių pustomų kopų vaizdas, o esant geram matomumui, matosi net Rusijos Federacijos dalyje plytintys smėlynai. Žmonėms leidžiama lankytis tik Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje, rezervato ribą kirsti griežtai draudžiama.