Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
KRAŠTOVAIZDIS / Didysis kopagūris / Smėlynų sutvirtinimo darbai

Vienas svarbiausių smėlynų sutvirtinimo darbų – tai didžiųjų kopų sutvirtinimas ir apželdinimas. Šie darbai buvo pradėti 1810 m. Kopgalyje ir Smiltynėje. Iki 1829 m. buvo apsodinta pietinė nerijos dalis iki Šarkuvos. 1825 m. miškų sodinimas pradėtas Nidoje, 1843 m. - palvėje netoli Rasytės. Tačiau sistemingi kopų apželdinimo darbai pradėti tik nuo 1870 m., po geologo G. Berendto įspėjimo Prūsijos vyriausybei apie galimus neigiamus nevaldomo kopų slinkimo sukeltus padarinius. 1875 - 1885 m. sutvirtintos ir apželdintos Urbo ir Angių kopos ties Nida, 1881-1900 m. – smėlynai šalia Juodkrantės. Teritorijos tarp Preilos ir Pervalkos sutvirtinimas prasidėjo 1887 m.

    Kopų apželdinimo darbai XIX a.

1902 m. F. Mager rašo, kad nuo Smiltynės iki Juodkrantės „Buvusi gelsvai balta „Rytprūsių Sachara“ dingo, išskyrus atviro smėlio plotelius šio ruožo pietinėje dalyje , <...>  pamažu visa Kuršių nerija „įgauna Juodkrantės miškui būdingą tamsiai žalią spalvą“ .

Kopų apželdinimas reikalavo daug lėšų. Pavyzdžiui, slenkančių kopų ties Preila apželdinimui vienam hektarui buvo išleista apie 1620 Vokietijos markių. Vėliaus supaprastinus darbus, išlaidos sumažėjo beveik 2,5 karto: vieno ha smėlynų sutvirtinimui pagal 1897-1898 m. kainas buvo išleista apie 690 markių. Vien Lietuvai priklausančiai Kuršių nerijos daliai (apželdinta apie 3000 ha) 1862-1888 m. buvo išleista 326 050 markių, o nuo 1889 iki 1904 m. – 1 453 000 markių.

    Kuoliukais sutvirtintos didžiosios kopos ties Pilkope, 1938 m.

Slenkančių kopų sutvirtinimo darbai buvo sudėtingiausi ir vykdomi pagal mišrią technologiją. Pirmiausia kopos sutvirtinamos įvairiomis mechaninėmis užtvaromis. Prieš jas statant, nelygus kupstuotas smėlynų paviršius buvo aplyginamas ir tik tuomet tveriamas 30-40 cm aukščio šakų ar nendrių tvorelėmis. Jos buvo tveriamos išilgai ir statmenai vyraujantiems vėjams (kvadratais). Tvorelės tvertos nuo 2 iki 4 m atstumu viena nuo kitos: jei kopos šlaitas buvo lygus su mažu nuolydžiu, tai tvorelės tvertos rečiau, jei šlaitas buvo statesnis – tankiau. Miškas taip sutvirtintuose smėlynuose buvo sodinamas pavasarį. Kadangi darbai buvo labai brangūs, ilgainiui kai kurie jų buvo supaprastinti ir tokiu būdu atpiginti. Tvorelės pradėtos tverti rečiau – kas 4 m. Tvorelėms šakos naudotos kiek trumpesnės – 45-50 cm. Tvorelėse tarpai tarp šakų paliekami 4 kartus didesni (1:4). Tokiu būdu vienam ha tvorelės sutvirtinti reikėjo apie 120 m3 šakų. Be to, vėliau šakos buvo pakeičiamos nendrėmis, kurių vienam ha reikėjo tik apie 40 m3. Siekiant sumažinti galimą išpustymą ir tam, kad smėlynai būtų apsaugoti nuo per didelio išdžiuvimo ir perkaitimo, jų paviršius buvo apdengiamas smulkiomis šakutėmis.

Medelių sodinimo vietose prieš metus buvo priberiama molio bei marių mergelio ir sumaišoma su smėliu. Vėliau pasodintiems augalams tręšti buvo naudojamas Klaipėdos uoste dirbusių žemkasių iškastas marių dumblas. Kad šis dumblas sutrupėtų, jis 1-2 metus laikomas krūvose. Tokio dumblo nereikėjo maišyti su smėliu ir todėl jis rudenį buvo tiesiog dedamas į duobutes, į kurias pavasarį sodinti daigai.

Kiekviename tvorelės apribotame kvadrate sodinta po kelias daigų grupes, o kiekvienoje grupėje - 4 daigus. Daigų grupės buvo sodinamos per metrą viena nuo kitos, tuo būdu į 4 m2 ( 2x2 m) pasodinamos 4 daigų grupės, į 9 m2 kvadratą (3x3 m) – 9 grupės ir t.t. Sodinamajai medžiagai kas 25-45 m buvo paliekami privažiavimo keliai.

Aukštos sausos smėlio kopos buvo išimtinai apsodinamos kalnine pušimi (Pinus Montana Mill.), kadangi gerai išsivysčiusi, paviršiniuose sluoksniuose išsidėsčiusi šios pušies šaknų sistema puikiai sutvirtina judrų smėlį. Ji Kuršių nerijoje žinoma nuo 1876 m. Pirmieji šios pušies daigai atvežti iš Danijos.

Per II Pasaulinį karą sutvirtintus Kuršių nerijos smėlynus ir pasodintus miškus labai stipriai nuniokojo karo veiksmai, gaisrai, kirtimai, įrengti karinės infrastruktūros objektai (apkasai, stebėjimo punktai, įtvirtinimai, žeminės ir kt.). 1949 m. Lietuvoje organizuota Miškų ūkio ministerijos miško-melioracinė ekspedicija konstatavo, kad Kuršių nerijoje yra daugiau kaip 500 ha išdegusių želdinių ir daugiau kaip 2000 ha neapželdintų smėlynų, jų tarpe daugiau kaip pusė plikų, vėjo pustomų.

     Parnidžio kopos sutvirtinimo darbai, 1954 m.    Foto © KNNP direkcija

Pirmieji pokaryje vykdyti smėlynų sutvirtinimo darbai 1951-1955 m. nebuvo visai sėkmingi. Tuo metu buvo didelis sodinimui tinkamos vietinės medžiagos trūkumas. Iš kitų aplinkinių vietovių atvežti sodinukai labai blogai prigydavo, tuo tarpu Kuršių nerijoje užaugintų daigų prigijimas siekė 70-80 proc. Prigijimą mažino ir tai, kad priemolis bei durpžemis į sodinimo vietas buvo atvežamas ne iš rudens, o pavasarį prieš pat sodinimą. Jis sulipdavo į didelius grumstus ir greitai išdžiūdavo. Taip pat prisidėjo ir pavėluotas sodinimas – prigydavo tik ankščiausiai pasodinti daigai, o kiti išdžiūdavo. Tuo metu želdinimo planai buvo dideli, o darbininkų nepakankamai ir jie mažai prityrę. Buvo skubama ir nekreipiama dėmesio į darbų kokybę. Dažnai priemolis dedamas ne į duobutės dugną, bet paviršiuje, vasaros metu išdžiūstančiame sluoksnyje. Įdėtos į duobutę daigo šaknelės užlenkiamos, naudoti netinkami sodinimui daigai. Buvo neišvengta ir kitų klaidų: užsodintuose plotuose neprigijusių augalų vietos nebuvo iš naujo užsodinamos, į hektarą sodinta per mažai daigų, želdiniai buvo per reti. Skubant ir apželdinant mišku išdegusius plotus, nebuvo atsižvelgta į 1949 m. ekspedicijos projekte pateiktus pasiūlymus. Sodinta visur viena medžių rūšis, nekreipiant dėmesio į želdinamo ploto reljefą, o vienarūšiai medynai vėliau sudarė palankias sąlygas kenkėjams plisti.

Lietuviškoje Kuršių nerijos dalyje slenkančių kopų tvirtinimo ir apželdinimo darbai baigti prieš 50 metų. Didžioji kopų dalis apželdinta mišku, smėlis nebekelia pavojaus nerijos gyvenvietėms.

 


Renginių kalendorius
D.U.K
5. Kur galima įsigyti mėgėjiškos žūklės leidimus?

Mėgėjiškos žūklės leidimus galima įsigyti internetu.


Draugai
 

 

   
   

 

Banners