Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
KRAŠTOVAIZDIS / Parabolinės kopos

Kuršių nerijos kopų, kaip ir viso jos reljefo istorija yra glaudžiai susijusi su pačios nerijos atsiradimu ir praeitimi. Medžiagą jai formuotis teikė Baltijos jūros bangos ir išilginės priekrantės srovės, kurios gabeno didžiule mases smėlio nuo ardomų Sembos pusiasalio krantų. Pradžioje iš smėlio povandeninės srovės formavo povandenines reljefo formas, kurios, jūros lygiui nuslūgus, išniro iš po vandens. Jūros bangos ir srovės ilgino neriją, o vėjas ją platino.

Paplūdimyje vėjas smėlį greitai pradžiovindavo ir imdavo pustyti. Pirmieji kliuviniai jo slinkimui buvo augalai. Ties jais susikaupdavo didesni ar mažesni smėlio kauburiai, tarpusavyje susijungdami ir sudarydami nedideles kopų užuomazgas, vadinamąsias embrionines kopas. Metams bėgant ir joms augant į viršų ir plotį, susidarė paplūdimio kopų gūbrys – natūralios prieškopės. Audrų metu kai kur atsirasdavo išpustymų, išplovimų, pro kuriuos smėlis galėjo toliau veržtis į sausumą. Ties tomis kopagūbrio vietomis imdavo formuotis ištęstos pasagos pavidalo formos kopos, vadinamos parabolinėmis kopomis.  Mokslininkai teigia, kad kopų formai įtakos turi keli svarbiausi veiksniai – vėjo stiprumas, kritulių kiekis ir augalija. Parabolinių kopų formavimosi metu vėjo energija buvo sąlyginai žema, daug kritulių, kas sudarė puikias sąlygas augalijos plitimui. Dėl slenkančių kopų kelių susikirtimų, reljefo kliuvinių ir skirtingo augalijos poveikio ilgainiui susidarė ištisas kopynas.

Praslinkus dešimtmečiams, nerijos parabolinės kopos apaugo mišku, tačiau XVI-XVIII amžiais ši natūrali danga daugelyje vietų buvo suniokota, apnuoginta žemė virto vėjo pustomo smėlio dykyne. Per keletą XVIII a. dešimtmečių vėjas išpustė vakarinę pusiasalio dalį ir sunešė jūros smėlio kopas rytiniame pusiasalio pakraštyje. Smėlio audros pakeliui išguldė miško likučius. Tik ties Rasyte, Nida ir Juodkrante išliko nedideli sengirių plotai.

 
   
Pamatyti didžiausią mišku apaugusių parabolinių kopų (sengirės) masyvą galite Juodkrantėje. Vakarinėje pusėje šios kopos juosia visą gyvenvietę. 

 


Renginių kalendorius
D.U.K
4. Ar galima statyti palapines Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje?

Statyti palapines visoje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje griežtai draudžiama, išskyrus kempingo teritoriją

Draugai
 

 

   
   

 

Banners