Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
KULTŪRA / Gyvenvietės / Gyventojai
Pirmieji žmonės į Kuršių nerijos teritoriją galėjo atklysti jau senajame akmens amžiuje (VIII tūkstantmetis pr. Kr.), pastovios žmonių gyvenvietės Kuršių nerijoje įsikūrė tik IV tūkstantmetyje pr. Kr.
 
III tūkstantmetyje pr. Kr. (vidurinio akmens amžiaus pabaigoje) nerijoje išplito Pamario kultūra. Ji sugėrė ateivių iš vidurio Europos virvelinės bei vietinės Narvos kultūrų elementus. Jų pagrindu vėliau formavosi vakarų baltai - prūsų, jotvingių, kuršių protėviai. Nerijos gyventojai ištobulino keramiką, gintaro apdirbimą, ėmė auginti ožkas ir naudoti arklius. Nerijoje pirmą kartą pradėta dirbti žemė, auginti miežiai, kviečiai. Nauju verslu tapo druskos gavyba garinant jūros vandenį.
 
 
Žvejo šeima, XIX a. pab.
 
Kiti laikotarpiai iki XIII a. Kuršių nerijoje dar mažai ištyrinėti. XIII a. vidurys – tai takoskyra Kuršių nerijos istorijoje. Jos praeitis prabyla kronikose, senuose dokumentuose, amžininkų užrašuose, žemėlapiuose.
 
Manoma, kad Nidos apylinkėse šiuo laikotarpiu galėjo gyventi sambiai ir kuršiai. XIV – XVI a. dokumentuose minimi čia gyvenantys kuršiai, vokiečiai. XVI – XX a. greta jų užtinkame ir lietuvininkus. Gyventojai dažnai kentėjo nuo epidemijų, bėgo nuo stichinių nelaimių. 1629 – 1635m. daugelis nerijos kaimų ištuštėjo dėl siautėjusių švedų samdinių. Apleistas sodybas užimdavo nauji persikėlėliai iš žemyno. XVII –XVIII a. išeiviai iš Kuršo paveikė vietinių kuršių kalbą, kuri palaipsniui virto latviška naujųjų kuršių kalba. XIX – XX a. pr. Kuršių nerijoje susiformavo savotiška trikalbė kultūra: valdiškose įstaigose kuršiai šnekėjo vokiškai, žvejyboje - kuršiškai, o bažnyčioje - lietuviškai. Nuo XIX a. pab. lietuvių kalbą palaipsniui ėmė išstumti vokiečių. Procesas paspartėjo po Pirmojo Pasaulinio karo.
 
Antrasis Pasaulinis karas iš esmės pakeitė Kuršių nerijos gyventojų tautinę sudėtį. Daugelis jų po 1944 m. rudeninės evakuacijos į savo namus nebegrįžo, didelė gyventojų dalis į Vokietiją išvyko 1958 m. Jų vietą greitai užėmė atvykėliai iš kitų Lietuvos rajonų ar net Sovietų Sąjungos.
 
Šiuo metu šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje registruota virš 4 tūkst. gyventojų, nuolat gyvena apie 2,5 tūkst. Dominuoja lietuviai ir tik labai neženklią dalį (iki 1 proc.) sudaro rusų ir vokiečių tautybės asmenys.

Renginių kalendorius
D.U.K
4. Ar galima statyti palapines Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje?

Statyti palapines visoje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje griežtai draudžiama, išskyrus kempingo teritoriją

Draugai
 

 

   
   

 

Banners