Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
KULTŪRA / Verslai / Miškininkystė
Taip susiklostė, kad dėl Kuršių nerijos specifiškumo, čia dirbę miškininkai vykdė ne tik miško priežiūrą, tačiau ypač daug dėmesio ir jėgų turėjo skirti smėlynų sutvirtinimo darbams, krantotvarkai. Šie darbai buvo masinio pobūdžio, turėję ženklios įtakos naujos veiklos (profesijos) įsitvirtinimui Kuršių nerijoje – t.y. miškininkystei (kopų sargai, kopų inspektoriai). Žvejyba, kaip ir seniau, lieka pagrindiniu maisto šaltiniu, o kopų sustabdymas ir apželdinimas – išgyvenimo ir savotišku saugumo garantu.
 
Iš istorinių šaltinių žinoma, kad iki 1797 m. Naujojoje Pilkopėje buvo mažoji girininkija, kuri vėliau panaikinta. XVIII a. miškotvarka jau rūpinasi Rasytės girininkija, kuriai vienu metu atlyginimą mokėjo Klaipėdos Sendvario valsčius. Vėliau girininkija nukelta į Grencą – į šiaurę nuo Kranto, nerijoje liko eiguliai – miško sargai, kurie gyveno Naujojoje Pilkopėje, Rasytėje ir Nagliuose. Šiaurinės nerijos miškai vienu metu priklausė tiesiogiai nuo Klaipėdos. 1734 m. viena miško sargas savo būstinę turėjo Preiloje ir Nidoje, ir tiesiogiai buvo susijęs su Šernų (Kliošių) vyr. urėdija. Nuo 1903 m. didesnė nerijos miškų dalis perėjo Rasytės miškų urėdijai, į kurią įėjo Rasytės, Pilkopos, Nidos ir Juodkrantės girininkijos. Vėliau Nidos ir Juodkrantės girininkijos sudarė savo atskirą miškų apylinkę.
 
Kuršių nerijos pajūrio smėlynų sutvirtinimo bei apželdinimo darbams visą laiką vadovavo specialistai, tokie kaip S. Bjornas, S. A. Krauzė, G Hagenas, P. Gerhardtas, H. Senftlebenas, W. F.Epha, L. Dempvolfas, Miuleris, Šiveikas ir kt. S. Bjorno sukauptas ilgametis praktinis patyrimas paplito ir buvo naudojamas ne tik Kuršių nerijoje, bet ir Aistmarių nerijoje. Darbų sėkmingumą garantavo ir tai, kad darbams vadovavo specialistai. A. Becenbergeris pažymi, kad „niekam kitam mes nesame dėkingi, kaip nuosekliai žmonių, įgaliotų vadovauti kopų sutvirtinimui, veiklai ir valdžiai, kuri būtent šiuos žmones paskyrė į šiuos postus ir skyrė būtinas lėšas jiems skirtų uždavinių įgyvendinimui.“
 
Greta profesionalių žinovų būtina paminėti Nidos pašto stoties laikytoją Georgą Davidą Kuvertą, kuris savo kukliomis lėšomis ir be specialaus pasiruošimo, bet labai sėkmingai ir nuosekliai želdė smėlynus ties Nida.
 
      Apsauginiame kopagūbryje dirbančios moterys, XIX-XX a. sankirta.
 
Tuo metu kopų apželdinimui buvo skiriamos milijoninės lėšos, o pigios darbo jėgos netrūko. Kartais prie tų darbų triūsdavo 600-800 žmonių – ir vietiniai (daugiausia žvejų žmonos), ir per marias atvykę neturtingi lietuvininkai. Juodkrantėje 1880-1905 m. dirbęs miškininkas Gustavas Adolfas Šulcas savo atsiminimuose mini, kad kiekvienais metais nuo balandžio iki spalio pabaigos dirbo daugiau nei 300 darbininkų, daugiausia moterų. Taip pat dirbo ir kaliniai. Branduolį sudarė įgudę žmonės, gerai išmanę savo darbą.
 
Po I Pasaulinio karo Kuršių nerijos apsauginiai želdiniai buvo tvarkomi Klaipėdos uosto valdybos ir Klaipėdos miesto magistrato. Pirmajai priklausė šiaurinis Kuršių nerijos galas (nuo šiaurinio molo iki 15 km), visa apsauginė kopa ir 100 ha miško prie Nidos. Prie uosto valdybos buvo įkurta speciali kopų inspekcija (50 kopų prižiūrėtojų). Ilgą laiką čia dirbo kopų inspektorius V. Markelis. Likusioji dalis buvo Klaipėdos miesto magistrato žinioje.
 
      Kuršių nerijos miškininkai, apie 1970 m.. (iš Buvydų šeimos archyvo)
 
Po II pasaulinio karo lietuviškoje Kuršių nerijos dalyje smėlynų sutvirtinimo darbai buvo tęsiami. 1947 m. įsteigiama Juodkrantės girininkija su trimis eiguvomis, o nuo 1948 m. – su septyniomis. Pirmieji girininkai buvo Stasys Simonavičius (1947 m.) ir Aleksėjus Voropajevas (1948-1949 m.). (Lukošius V., 1968). 1950 m. dideli smėlynų sutvirtinimo darbai buvo pradėti vadovaujant vyr. miškininkui Pranui Vainučiui. Darbams vietoje vadovavo Stasys Navickas (1949-1950 m.) ir vėliau girininkas Leonardas Karalevičius (1950-1951 m.). Degimviečių apželdinime ir apsauginės kopos atstatymo darbuose daug nuveikė girininkas Balys Rimkus (1951-1953 m.) 1953 m. gruodžio mėn. pertvarkytas miškų administravimas – buvusi viena Juodkrantės girininkija padalinta į Nidos ir Smiltynės, beveik dvigubai padidintas eigulių skaičius (18 vietoj 7). 1956 m. įkuriamas Neringos miškų ūkis, vėliau reorganizuotas į Valstybinio Kuršių nerijos miško parko urėdiją, dabar -  Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
 

Renginių kalendorius
D.U.K
7. Kur Kuršių nerijoje galima pasinaudoti banko paslaugomis?

Šiaulių banko Nidos klientų aptarnavimo skyrius - Naglių g. 18E, Nida.  

 


Draugai
 

 

   
   

 

Banners