Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
KULTŪRA / Verslai / Varnų gaudymas
XVII – XIXa. dėl keliaujančio smėlio sumažėjo ir kai kur net visai išnyko dirbama žemė, pievos, todėl išaugo poreikis alternatyviems maisto šaltiniams. Žvejai savo mitybą paįvairindavo kirų kiaušiniais, sūdyta ar rūkyta varnų mėsa.  XVIII – XIXa. pr. varnieną valgė neturtingi lietuvininkai. Apie varnų “medžioklę” poemoje “Metai” užsimena lietuvių literatūros klasikas poetas K. Donelaitis. Pagerėjus mitybai bei nustojus veikti Prūsijos valdžios įsakams dėl varnų naikinimo (1721m., 1724m.) varniena buvo pamiršta.
 
Pirmo Pasaulinio karo metais Karaliaučiaus bei Klaipėdos turguje greta žuvies Kuršių nerijos gyventojai parduodavo ir nupeštas varnas su nukapotomis kojomis. Vadinamus “bulundėlius” miestiečiai noriai pirko. Iki XXa. vid. varnas gaudė maistui tiek nerijos, tiek kai kurie pamario žvejai. 
 
 
Žvejai gaudė ne “vietines”, o praskrendančias varnas. Kiekvieną pavasarį ir rudenį šie paukščiai kurį laiką buriuojasi ties Vente ir Kuršių nerijoje. Pavasarį jie lekia iš pietvakarių Europos link Suomijos. Rudenį – traukia atgal. Iki 1943 m. valdžia aukciono būdu išnuomodavo žvejams varnų gaudymo plotus. Atsipenėjusias varnas viliodavo žuvimi, degtinėje išmirkytais grūdais ir pan. Gaudydavo tinklais. Tuo užsiimdavo dažniausiai seni žvejai ir paaugliai. Per dieną į tinklus patekdavo 150-200 varnų.
 
Po II Pasaulinio karo varnų gaudymo tradicija Kuršių nerijoje sunyko.
 

 


Renginių kalendorius
D.U.K
5. Kur galima įsigyti mėgėjiškos žūklės leidimus?

Mėgėjiškos žūklės leidimus galima įsigyti internetu.


Draugai
 

 

   
   

 

Banners