Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
KULTŪRA / Gyvenvietės / Žvejų kaimai
Gamtos stichija didelę įtaką darė ne tik vietos žmonių gyvenimui, bet atsiliepė ir anuometinėms kopininkų sodyboms – nebebuvo prasmės kurtis ilgiems laikams, statytis tvirtus ir ilgaamžius pastatus. Daug kur gyventa nedidelėse trobelėse, kurioms statyti naudota įvairiausia medžiaga (pavyzdžiui, lentgaliai iš sudužusių laivų ar nusenusių valčių). Nedidelės sodybos padrikai glausdavosi saugesnėse vietose.
 
Pastovesnės gyvenvietės bei sodybos nerijoje pradėjo kurtis tik XIX a. Tuo metu pradedami kopų želdinimo darbai ir gyvenimas Kuršių nerijoje palaipsniui stabilizuojasi.
            Žvejo namas Preiloje
 
 
Žvejų sodybų tipas galutinai susiformavo tik XVIII a. pab. – XIX a. vid. Jį įtakojo gyvenimo sąlygų kaita. Skirtingai nei žemyno ūkininkai, žvejai savo sodybose apsiėjo su mažiau pastatų, tačiau po vienu stogu įrengdavo daugiau patalpų. Tai lėmė skirtingas ūkio vedimas bei medienos trūkumas.
 
Žvejo sodybos planas buvo kitoks nei ūkininko - sklypas siauras ir ilgas. Buvo stengiamasi turėti patogius priėjimus prie marių kranto, prieplaukų. Ūkiniai pastatai – rūkykla (būkinė), tvartas, rečiau daržinė statomi arčiau marių. Čia įrengiamos ir džiovyklos tinklams. Gyvenamas namas stovėjo vienu galu į marias, kitu – į gatvę. Viduryje sklypo buvo paliekama vietos daržui, uogų krūmams, žvejybos tinklų džiovinimui. Sklypų ribas paprastai žymėdavo gluosnių tvorelės, nuo XIX a. pab. - dažniausiai medinės tvorelės ar gyvatvorės. Kartais sodybų sklypai būdavo aptverti senais žvejų tinklais.
 
Pastatai buvo mediniai, sienos – tašytų pušies rąstų, stogai dengti šiaudais ar nendrėmis. Tradicinis nerijos žvejų gyvenamas namas buvo dviejų galų dūminė pirkia. Ties viduriu jis turėjo du įėjimus iš šonų bei didelę stoginę. Namuose įrengiamas didelis prieangis, be grindų, kurio viduje paprastai buvo taisomi žvejybos tinklai. Prieangis, pastogės taip pat naudotos tinklams džiauti, aruodams įrengti, girnomis malti. Mažiau turtingų žvejų namas, tvartas, daržinė buvo statoma viename ilgame trobesyje. Gyvenamojo namo stoginėje buvo laikomi, aprūkomi tinklai. XIX a. vid. – XX a. pr. išnykus čiukurui bei įsivyravus krosnims tinklai buvo aprūkomi kitose trobesiuose. Trobesius žvejai puošdavo pjaustinėdami architektūrines detales, pvz. kraigą lėkiais (dažnai pasirenkamas sukryžiuotų žirgelių galvų motyvas) ir t.t. Daugelis ornamentų atliko maginę – apsauginę funkciją.
 
      Žvejo namas Nidoje, XX a. pr.
 
 
Kurorto reikmės ir naujos statybinės medžiagos lėmė statinių išdėstymo žvejų sodybose ir kaimuose tradicijų ir kraštovaizdžio pokyčius. Gyvenviečių aplinka ir įsiliejimas į kraštovaizdį pakito – namai pradėti statyti atokiau nuo marių, arčiau pajūrio kelio, atgręžtus į marias ar kelią, taip paneigiant senąsias žvejų gyvenviečių tradicijas. Žvejų namai pradėti didinti, įrengiamos mansardos, pristatomos ir didinamos verandos. Pastatų sienos apkalamos lentomis, stogai su čiukuru keičiami stačiašlaičiais, nendrės keičiamos čerpėmis. Išorinės sienos dažniausiai būdavo dažomos tamsiai ruda ar tamsiai mėlyna spalvomis, puošiama perforuotomis smailėmis, taip vadinamais „žirgeliais“, vėtrungės drožinėjamos augalų motyvais, langų rėmai dažomi baltai ir mėlynai. Žvejų sodybos aptveriamos medinėmis, rudai dažytomis tvoromis baltais smaigaliais. Atsirado žvejų sodybų ir vilų hibridų – vasarnamių. Sodybų sklypai padidėjo ir tapo pritaikyti vasaros poilsiui.
 
    Nida XX a. primoje pusėje
 
XIX a. pab. – XX a. pr. Kuršių nerijos žvejų kaimą puikiai reprezentuoja pietinė Nidos gyvenvietės dalis, seniau vadinta Atragiu. Ji išlaikė griežtą stačiakampę plano struktūrą, taisyklingą gatvių tinklą, vientisą vienaukštį apstatymą. Tai vertingiausiu urbanistikos ir etninės architektūros paveldu išsiskirianti Kuršių nerijos gyvenvietė – tarsi etninės architektūros muziejus po atviru dangumi.

Čia galite atsisiųsti "Tradicinės Kuršių nerijos architektūros studiją": I dalis, II dalis, III dalis.


Renginių kalendorius
D.U.K
2. Ar keltas į Kuršių neriją yra mokamas?

Taip. Informaciją apie keltų grafikus ir kainas galite rasti AB „Smiltynės perkėla“ tinklapyje


Draugai
 

 

   
   

 

Banners