Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
LANKYTINOS VIETOS / Gamtos paminklai

           Edukacinis pažintinis takas “Gamtos mįslės” (Smiltynė)

           Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Smiltynėje, įrengtas edukacinis – pažintinis takas „Gamtos mįslės“, skirtas ikimokyklinio ir jaunesniojo amžiaus vaikams. Įvairių žaidimų pagalba vaikai pažins gamtą ir jos reiškinius. Kviečiame apsilankyti vaikus ir jų tėvelius. 

   Gamtos mįslių takas     

 

              Pažintinis dendrologinis takas (Juodkrantė)

 Juodkrantės apylinkėse išlikusios parabolinės kopos, apaugusios šimtametėmis pušimis ir eglėmis – tai Kuršių nerijos sengirė. Sunku patikėti, kad nerijos smėlynuose galima rasti tikrą girią.
Susipažinti su sengirės kraštovaizdžiu, medžiais ir krūmais padės joje įrengtas pažintinis-dendrologinis takas. Jo pradžia – ties automobilių stovėjimo aikštele šalia Gintaro įlankos, o pabaiga – prie gyvenvietės kapinaičių. Tako ilgis - 1600 m. Čia yra 16 stotelių, kuriose rasite stendus su augalų aprašymais, piešiniais, nuotraukomis. Ypač gražiose vietose galėsite atsikvėpti ir pasimėgauti gamtos garsais, nes yra įrengti suoliai.
 
 
 
Garnių ir kormoranų kolonija (prie Juodkrantės)
 
Netoli Juodkrantės yra didžiausia ir viena seniausių Lietuvoje žinomų pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos. Šią koloniją žmonės stebi net nuo XIX a. pabaigos. Šiuo metu čia yra apie 2000 didžiųjų kormoranų ir virš 500 pilkųjų garnių lizdų. Vasario pirmoje pusėje Kuršių nerijoje pasirodo pirmieji kormoranai, o vėliau parskrenda ir pilkieji garniai.
Kovo gale kolonija atgyja. Paukščiai dalijasi ir tvarko senus lizdus, krauna naujus. Neužilgo poros pradeda perėti. Garniai ir kormoranai maitinasi žuvimi. Garniai ilgomis kojomis braido po marių seklumas ir laukia užsižiopsojusios žuvelės, tuo tarpu kormoranai gaudo žuvį nardydami. Rudenį viskas ištuštėja, kolonijoje įsivyrauja tyla iki kito sezono.
Didžiųjų kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos pakraštyje įrengta nauja stebėjimo aikštelė. Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje ir didžiausia bei seniausia šių paukščių perimvietė Lietuvoje.
 
 
 
 

               

               Vecekrugo kalnas (Preila)

                Aukščiausia (67,2m.) Kuršių nerijos kopa. Jos pavadinimas kilęs nuo kuršiško „vece“ – „senas“ ir „kruogs“ – „smuklė“, primenantis kopos papėdėje buvusią smuklę. Pasiekti Vecekrugo kopą galima keliaujant dviračių taku.

           

            Parnidžio pažintinis takas (Nida)

 Parnidžio kopos papėdėje, Tylos slėnyje prasideda pažintinis takas. Jis tęsiasi 1,8km. Čia Jūs pamatysite įvairiausių augalų, kerpių, grybų, vabzdžių, paukščių, bei gėrėsitės nuostabiais peizažais, pasisvečiuosite „genio kalvėje“, susipažinsite su „medžio biografija“. Mažieji galės paišdykauti sveikatingumo take.
 

             Bulvikio ragas (Nida)

  Bulvikio ragas - tai plačiausia Kuršių nerijos pusiasalio vieta, siekianti 3,8 km. Manoma, kad rago ir šalimais esančios įlankos pavadinimas kilo nuo kuršiškos pavardės Bulvikis. Tačiau egzistuoja ir dar vienas šio vardo kilmės aiškinimas: švedų kalboje žodis “bolja” reiškia “banga”, o “vik” – “įlanka”, tad gali būti, kad Bulvikio pavadinimas yra švediškos kilmės.
Prieš apželdinant didžiąsias kopas, Bulvikio ragas labai greitai didėjo: 1837-1910 m. kasmet pailgėdavo vidutiniškai 7 m. Šiuo metu vyksta atvirkštinis procesas – ragas plaunamas marių srovių, jis nepaliaujamai mažėja.
Nuo Bulvikio rago ir įlankos atsiveria puiki Kuršių marių pakrančių panorama, matosi Ventės ragas. Esant geram matomumui kita Kuršių marių pakrantė atrodo ranka pasiekiama, tačiau šis įspūdis apgaulingas: marių plotis tarp Bulvikio ir Ventės ragų siekia daugiau nei 8 km, o gylis apie 3m.

 


Renginių kalendorius
D.U.K
2. Ar keltas į Kuršių neriją yra mokamas?

Taip. Informaciją apie keltų grafikus ir kainas galite rasti AB „Smiltynės perkėla“ tinklapyje


Draugai
 

 

   
   

 

Banners