Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
LANKYTINOS VIETOS / Juodkrantėje ir jos apylinkėse

             Pažintinis dendrologinis takas

 Juodkrantės apylinkėse išlikusios parabolinės kopos, apaugusios šimtametėmis pušimis ir eglėmis – tai Kuršių nerijos sengirė. Sunku patikėti, kad nerijos smėlynuose galima rasti tikrą girią.
Susipažinti su sengirės kraštovaizdžiu, medžiais ir krūmais padės joje įrengtas pažintinis-dendrologinis takas. Jo pradžia – ties automobilių stovėjimo aikštele šalia Gintaro įlankos, o pabaiga – prie gyvenvietės kapinaičių. Tako ilgis - 1600 m. Čia yra 16 stotelių, kuriose rasite stendus su augalų aprašymais, piešiniais, nuotraukomis. Ypač gražiose vietose galėsite atsikvėpti ir pasimėgauti gamtos garsais, nes yra įrengti suoliai.
  
 
 
Nuodėmių - Griekinės liepos vieta
 
Keliaudami pažintiniu-dendrologiniu taku prieisite Nuodėmių – Griekinės liepos vietą. Nuo XVI iki XIXa. Vidurio šioje vietoje augo lapuočių medžių giraitės, miškai. Čia augo labai sena šakota liepa. Apie ją buvo pasakojama daug padavimų. Viename iš jų kalbama, kad čia bendruomenės teismui buvo atiduodami dorai nusižengę jaunuoliai. Kituose minimos aukos seniesiems dievams. 1939 m. ją nukirto vokiečių kareiviai. Šiuo metu čia auga naujai pasodinta liepaitė. Netoliese įspūdinga Griekų dauba. 
 
 
 
Gintaro įlanka
 
1855m., 1860m. ir 1861m. žemsemėmis gilinat marių farvaterį, ties Juodkrante iškasta gintaro. Tuo susidomėjo verslininkai W. Stantienas ir M. Beckeris. Jų kompanijai “W. Stantien & M. Becker” buvo suteiktos išskirtinės gintaro gavybos teisės. Ji įsipareigojo atlikti farvaterio valymo bei gilinimo darbus. Kompanijos veikla skatino kurortinės gyvenvietės plėtrą: buvo iškastas bei įsirengtas žemsemių uostą - Gintaro įlanką, iškasamu gruntu užpiltas plaunamos pakrantės ruožas, finansuota garlaivių krantinės statyba, padovanoti vargonai naujai Juodkrantės bažnyčiai. Centrinės Juodkrantės dalyje iškilo puošnus kompanijos administracinis pastatas. Gintaro įlankoje vienu metu dirbo iki 23 žemsemių. Darbas jose daliai gyventojų teikė papildomas pajamas. Kompanija pastatė medinius barakus samdomiems darbininkams iš žemyno. Čia dirbo daugiausia lietuvininkai. 1860-1890m. vidutiniškai buvo iškasama apie 75 000 kg gintaro per metus. 1890 m. firmos veikla Juodkrantėje baigėsi. Gyvenvietę apleido gintaro verslovėje dirbę žmonės.
Kasant Gintaro įlankos uostą marių dugne buvo rasta vidurinio neolito – žalvario amžių gintaro dirbinių kolekcija. Šis rinkinys imtas vadinti Juodkrantės gintaro lobiu. Papuošalai, amuletai, sagutės, žmogaus ir gyvūnų figūrėlės atspindi senųjų nerijos gyventojų pasaulėjautą. Vėliau šie gintaro rinkiniai pateko į Karaliaučiaus (vok.Königsberg, dab. Kaliningradas) Alberto Universiteto Geologijos – paleontologijos skyriaus lobyną. 1944 m. rudenį kelios dėžės su senaisiais gintaro dirbiniais buvo išsiųstos į Giotingeno universitetą. Tačiau didžioji šio lobio dalis liko paslėpta Karaliaučiaus saugyklose, ar tiesiog pražuvo per Antrą pasaulinį karą miesto puolimo metu.
 
 
 
 Paminklas L. Rėzai ir L. Rėzos kultūros centras
 
1994 metais atidengtas skulptoriaus A. Sakalausko paminklas Karaliaučiaus universiteto profesoriui, poetui, tautosakos rinkėjui, K. Donelaičio “Metų” bei pasakėčių leidėjui Liudvikui Martynui Rėzai (1779 – 1840m.) šalia Juodkrantės pagrindinės mokyklos.
Čia pat 2007 m. sausio 22 d. Juodkrantės parodų namai ir Juodkrantės kultūros namai buvo apjungti ir reorganizuoti į kultūros centrą, kuriam buvo suteiktas Liudviko Rėzos vardas. 2008 m. gegužės 10 d.   Neringos savivaldybės taryba, pasiūlius Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui, įsteigė Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją.
Liudviko Rėzos kultūros centrą sudaro dvi parodų salės, koncertų salė, lauko estrada. Centre rengiamos įvairios Lietuvos ir užsienio menininkų šiuolaikinio meno, senosios dailės, istorijos parodos. Organizuojami kultūriniai renginiai: rengiamos tradicinės šventės, valstybinių švenčių minėjimai, koncertai, teminiai vakarai, susitikimai, paskaitos, konferencijos, koncertai, edukaciniai užsiėmimai vaikams ir jaunimui; vykdomi įvairūs kultūriniai, edukaciniai projektai.
 
Parodų salių ir Istorinės ekspozicijos darbo laikas
(įėjimas mokamas):
IX.15-V.31 ■□□□□□■ 10.00-18.00
VI.01-IX.14 □□□□□□□ 10.00-18.00
 
L. Rėzos g. 8, LT-93101, Juodrantė
Tel./faks.(8 469) 53 448
 
 
 
  Akmens skulptūrų parkas krantinėje
 
1997 - 1999m., tarptautinio skulptorių simpoziumo "Žemė ir vanduo" metu, buvo sukurta 31 akmens skulptūra. Tai menininkų iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Švedijos ir kitų šalių darbai. Skulptūros išdėstytos 800m ilgio marių pakrantės atkarpoje, kuri eina palei L. Rėzos gatvę.
 
 
 
Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija
 
42 mertų aukščio Raganų (ankščiau Jono, Ievos) kalnas nuo seno mena čia švęstas Jonines. Tuomet burvaltėmis, garlaiviais iš Tilžės, Rusnės, Klaipėdos per Kuršių marias atplaukdavo chorų dalyviai, muzikantai, linksmindavosi trumpiausią metų naktį, ieškodavo paparčio žiedo.
1979 - 1981 metų vasaromis į Juodkrantę suvažiavę Lietuvos tautodailininkai, medžio drožėjai sukūrė daugiau nei 70 skulptūrų. Pagal skulptoriaus S. Šarapovo ir architekto A.Nasvyčio projektą išdėstyta šių skulptūrų ekspozicija tarp nerijos gyventojų ir lankytojų įgijo “Raganų kalno” pavadinimą.
Mediniuose drožiniuose galime atpažinti lietuvių liaudies pasakų ir legendų herojus. Čia ypač gausu raganų ir velnių. Mažųjų lankytojų džiaugsmui kalno papėdėje įrengtos sūpuoklės ir karstyklės.
 
 
 
Miniatiūrų muziejus ir Lietuvos dailės muziejaus parodų salė
 
2007 m. Lietuvos dailės muziejus atkūrė Miniatiūrų muziejaus ekspoziciją kuri 1976–1989 metais veikė Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Atkurtoje Miniatiūrų muziejaus ekspozicijoje rodoma daugiau kaip 300 kūrinių. Pristatomos XVI – XX a. tapybos, eksponuojami ir istoriniai medaliai, Paryžiaus, Peterburgo, Prahos meistrų sukurtos prašmatnios vėduoklės, vario raižiniai, vaizduojantys XVII a. pab. ir XIX a. pr. kostiumus.
Ekspozicijoje – žavūs bisero (karoliukų) siuvinėjimu sukurti darbeliai – paveikslėliai, dėžutės, piniginės. Taip pat porceliano ir fajanso indeliai, stalo papuošalai ir kt. kūriniai.
Reikšmingą ekspozicijos dalį sudaro unikalios savamokslės dailininkės Lidijos Meškaitytės miniatiūros, kuriose – ypatingai subtiliai nupiešti dailininkės gimtinės vaizdai (sodyba, gamtos kompozicijos, peizažai).
Lietuvos dailės muziejaus parodų salė įkurta 1982 metais. Joje vasaros sezono metu rengiamos lietuvių ir kitų šalių dailininkų kūrinių parodos.
 
Darbo laikas (įėjimas mokamas):
VI-VIII mėn. ■□□□□□□ Antr.-Šešt.11.00-18.00; Sekm.11.00-16.00
 
L.Rėzos g. 3, LT-93101, Juodkrantė
Tel.: (8 469) 53323
 
istorija, raida ir pavyzdžiai pristatomi Daivos ir Remigijaus Žadeikių Vėtrungių galerijoje Juodkrantėje. Galerijoje yraturistinės literatūros, originalių keramikos ir tekstilės, dailės gaminių.
 Vėtrungių galerija
 
1844m., siekiant palengvinti žvejybos kontrolę Kuršių mariose, buvo įvesta speciali ženklų sistema - vėtrungės. Kiekvienas žvejys šį atpažinimo ženklą turėjo įtaisyti kurėno stiebo viršūnėje. Ją sudarė skardinė lentelė, nudažyta juoda - balta spalva. Vėliau nerijos žvejai vėtrunges papildė raudonos ir baltos spalvos vėliavėle gale, pradėjo puošti išpjaustytomis ir nudažytomis medinėmis lentelėmis. Vėtrungės ornamentai simbolizavo jų gyvenamąją aplinką, dangaus kūnus, įrankius. Pagal vėtrungę buvo galima nustatyti, kuriam kaimui priklausė valtis.
Ši vėtrungių atsiradimo istorija, raida ir pavyzdžiai pristatomi Daivos ir Remigijaus Žadeikių Vėtrungių galerijoje Juodkrantėje. Galerijoje yra turistinės literatūros, originalių keramikos ir tekstilės, dailės gaminių.
  
Darbo laikas (įėjimas nemokamas):
V-IX mėn. □□□□□□□ 09.00-19.00
IV ir X mėn. □□□□□□□ 10.00-17.00
Ne sezono metu – atidaroma iš anksto susitarus.
 
L. Rėzos g. 13, Juodkrantė
Tel. (8 698)  27 283
 
 
 
 Juodkrantės bažnyčia
 
 Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1884 – 1885 m. Statybų iniciatoriumi tapo Juodkrantės pastorius O. E. Richteris. Po Antrojo Pasaulinio karo bažnyčia virto sandėliu. Praėjusio amžiaus 8-jame dešimtmetyje ji restauruota, langai papuošti vitražais. Kurį laiką čia veikė Miniatiūrų muziejus. 1989 m. bažnyčia gražinta tikintiesiems.
 
 
 
 
Garnių ir kormoranų kolonija prie Juodkrantės
 
Netoli Juodkrantės yra didžiausia ir viena seniausių Lietuvoje žinomų pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos. Šią koloniją žmonės stebi net nuo XIX a. pabaigos. Šiuo metu čia yra apie 2000 didžiųjų kormoranų ir virš 500 pilkųjų garnių lizdų. Vasario pirmoje pusėje Kuršių nerijoje pasirodo pirmieji kormoranai, o vėliau parskrenda ir pilkieji garniai.
Kovo gale kolonija atgyja. Paukščiai dalijasi ir tvarko senus lizdus, krauna naujus. Neužilgo poros pradeda perėti. Garniai ir kormoranai maitinasi žuvimi. Garniai ilgomis kojomis braido po marių seklumas ir laukia užsižiopsojusios žuvelės, tuo tarpu kormoranai gaudo žuvį nardydami. Rudenį viskas ištuštėja, kolonijoje įsivyrauja tyla iki kito sezono.
Didžiųjų kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos pakraštyje  įrengta nauja  stebėjimo aikštelė. Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje ir didžiausia bei seniausia šių paukščių perimvietė Lietuvoje.
 
 
 
 
  
 
 
 Juodkrantės architektūros vertybės. Vilų kvartalas
 
 1860 - 1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas. Čia buvo du dideli viešbučiai, daug privačių vilų ir pensionų. Iki šiol išlikusi vila „Monbijou“ (dabar - Juodkrantės seniūnija), kurios istorija po Antrojo pasaulinio karo buvo interpretuojama kaip „Geringo vilos“. Pagrindinis poilsiautojų srautas apsistodavo „Kurische hof“ ir „Sturmhoefel“ (pasikeitus savininkams tapusio „Hotel May“) viešbučiuose. Pirmasis vilos „Sturmhoefel“ pavadinimas „Flora“.
 
 
 
Apžvalgos aikštelė ant Avikalnio kalno
 
Ant Aviklanio viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios matyti Avikalnio rago palvės kompleksas bei viena gražiausių Kuršių nerijos panoramų – slėnis, Pilkosios (Mirusios) kopos Naglių gamtos rezervate, Juodkrantės sengirės fragmentai.  Čia yra ir gamtos paminklo – parabolinių kopų komplekso pietinė dalis, paprastųjų pušų senieji medynai (sengirės fragmentai), kuriems jau daugiau kaip 230 m. Avikalnis yra Garnių kalno kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Avikalnį lengviausiai pasieksite automobiliu, važiuodami nuo Klaipėdos pusės 23-ajame kelio Klaipėda – Nida kilometre, dešinėje kelio pusėje.
 
 
 
 
Pažintinis takas Naglių gamtos rezervate
 
Naglių gamtos rezervato plotas 1669,01 ha. Iš šiaurės į pietus tęsiasi apie 8 km, vidutiniškai yra 2 km pločio. Aukščiausios kopos – Vingio (51m) ir Agilos (53m). Ši kopų atkarpa – tai įmantriausių profilių vėjų išpustytos griovos ir žoline augmenija padengtos smėlio kalvos. Dėl vyraujančios augalijos spalvos šios kopos vadinamos “pilkosiomis”. Jose nuo 1675 iki 1854m. vėjas užnešė smėliu keturias Naglių kaimo vietas. Jų gyventojai vėliau įkūrė Preilą ir Pervalką.
Siekiant sudaryti galimybę nerijos lankytojams susipažinti su kopų kraštovaizdžiu, šiame rezervate, šalia automobilių stovėjimo aikštelės (dviračių tako 15 km arba kelio Smiltynė-Nida 31 km) įrengtas 1100m. ilgio pažintinis pėsčiųjų takas. Tik šioje vietoje leidžiama lankytis rezervate.
Gamtinė rezervato aplinka ypač jautri žmonių lankymui, todėl važiuojant ar einant šia atkarpa lankytojų prašoma keliauti tik įrengtais takais.
 
 
 

Renginių kalendorius
D.U.K
1. Kokias pagrindines taisykles reikia žinoti lankantis Kuršių nerijos nacionaliniame parke?

Prašome atkreipti dėmesį į apribojimus lankantis Kuršių nerijos nacionaliniame parke


Draugai
 

 

   
   

 

Banners