Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
LANKYTINOS VIETOS / Kultūros paminklai
 Pajūrio žvejo etnografinės sodybos kompleksas (Smiltynė)
 
 Pajūrio žvejo etnografinė sodybos kompleksas pastatytas 1977-1979m. remiantis Palangos – Šventosios pajūrio ruože išlikusiais senųjų žvejų sodybų ir pastatų pavyzdžiais. Sodybą sudaro gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys ir rūkykla. Gyvenamajame name atkurtas XX a. pradžios interjeras.
Vienoje iš gyvenamojo namo patalpų veikiaekspozicija apie žvejybą Lietuvos pajūryje ir pamaryje XIX-XX a. pr. Eksponuojamos senos fotografijos; žvejybos priemonės: kabliukai, ūdos, tinklų pasvarai, žeberklai, tinklai; burvalčių detalės ir modeliai; laivadirbių įrankiai.
 
Darbo laikas (įėjimas nemokamas):             
VI-VIII mėn. ■□□□□□□ 10.30-18.30
V, IX mėn. ■■□□□□□ 10.30-18.30
 
 
 
 
Laivų-veteranų ekspozicija (Smiltynė)
 
Laivų-veteranų aikštelėje eksponuojami stambiausi Lietuvos jūrų muziejaus eksponatai.
Vidutiniojo žvejybos traleris "Dubingiai" buvo pastatytas Klaipėdos laivų statykloje "Baltija" ir skirtas žvejybai Atlanto vandenyne (svoris apie 330 tonų). Laivo triumuose įrengtoje salėje rengiamos parodos, vasaros sezono metu veikia pastovi XVIII-XIX a. graviūrų ekspozicija.
Du laivus muziejui perdavė Neringos žuvininkystės ūkis. 1949m. pastatyta motorinė dorė atstovauja laivų tipui, pakeitusiam Kuršmarių žvejams senąsias burvaltes - kurėnus. Tai pačiais metais Suomijoje pastatytas mažasis žvejybos traleris "Kolyma" beveik 30 metų tarnavo Klaipėdos žvejams Baltijos jūroje. 1954 m. iš Vokietijos buvo atplukdytas plieninis tralbotas (PTB - 7167). 2001m. pastatytas kurėnas „SüD.1“. Tokiomis burvaltėmis buvo žvejojama Kuršių mariose iki XX a. 6-ojo dešimtmečio.
 
Darbo laikas (įėjimas nemokamas):
VI-VIII mėn. ■□□□□□□ 10.30-18.30
V, IX mėn. ■■□□□□□ 10.30-18.30
 
 
 
 
Paminklas nerijos apželdintojų vadovui L. Hagenui (Smiltynė)  
 
Ant Hageno kopos tarpukaryje pastatytas paminklas vienam iš šiaurinės nerijos apželdintojų vadovui L. Hagenui. XIXa. pab. jis aprašė, išbandė bei ištobulino kopagūbrio formavimo techniką. Ant kuklaus obelisko vokiečių ir lietuvių kalbomis iškalti žodžiai: “Liudviko Hageno kopų apželdinimo vadovo atminimui”.
 
 
 
      Kopgalio kaimo kapinaitės (Smiltynė)
 
XIXa. – XXa. pr. Kopgalio kapinaitėse palaidoti Smiltynės, Kopgalio gyventojai. Čia taip pat ilsisi pirmasis Lietuvos kapitonas L. Stulpinas (1871-1934m.) bei poetas, publicistas, Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Žilius–Jonila (1870-1932m.).
 
 
Nuodėmių - Griekinės liepos vieta (Juodkrantė)
 
Keliaudami pažintiniu-dendrologiniu taku prieisite Nuodėmių – Griekinės liepos vietą. Nuo XVI iki XIXa. Vidurio šioje vietoje augo lapuočių medžių giraitės, miškai. Čia augo labai sena šakota liepa. Apie ją buvo pasakojama daug padavimų. Viename iš jų kalbama, kad čia bendruomenės teismui buvo atiduodami dorai nusižengę jaunuoliai. Kituose minimos aukos seniesiems dievams. 1939m. ją nukirto vokiečių kareiviai. Šiuo metu čia auga naujai pasodinta liepaitė. Netoliese įspūdinga Griekų dauba. 
 
 
 
Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija (Juodkrantė)
 
42 mertų aukščio Raganų (ankščiau Jono, Ievos) kalnas nuo seno mena čia švęstas Jonines. Tuomet burvaltėmis, garlaiviais iš Tilžės, Rusnės, Klaipėdos per Kuršių marias atplaukdavo chorų dalyviai, muzikantai, linksmindavosi trumpiausią metų naktį, ieškodavo paparčio žiedo.
1979 - 1981 metų vasaromis į Juodkrantę suvažiavę Lietuvos tautodailininkai, medžio drožėjai sukūrė daugiau nei 70 skulptūrų. Pagal skulptoriaus S. Šarapovo ir architekto A.Nasvyčio projektą išdėstyta šių skulptūrų ekspozicija tarp nerijos gyventojų ir lankytojų įgijo “Raganų kalno” pavadinimą.
Mediniuose drožiniuose galime atpažinti lietuvių liaudies pasakų ir legendų herojus. Čia ypač gausu raganų ir velnių. Mažųjų lankytojų džiaugsmui kalno papėdėje įrengtos sūpuoklės ir karstyklės.
 
 
 
 Gintaro įlanka (Juodkrantė)
 
1855m., 1860m. ir 1861m. žemsemėmis gilinat marių farvaterį, ties Juodkrante iškasta gintaro. Tuo susidomėjo verslininkai W. Stantienas ir M. Beckeris. Jų kompanijai “W. Stantien & M. Becker” buvo suteiktos išskirtinės gintaro gavybos teisės. Ji įsipareigojo atlikti farvaterio valymo bei gilinimo darbus. Kompanijos veikla skatino kurortinės gyvenvietės plėtrą: buvo iškastas bei įsirengtas žemsemių uostą - Gintaro įlanką, iškasamu gruntu užpiltas plaunamos pakrantės ruožas, finansuota garlaivių krantinės statyba, padovanoti vargonai naujai Juodkrantės bažnyčiai. Centrinės Juodkrantės dalyje iškilo puošnus kompanijos administracinis pastatas. Gintaro įlankoje vienu metu dirbo iki 23 žemsemių. Darbas jose daliai gyventojų teikė papildomas pajamas. Kompanija pastatė medinius barakus samdomiems darbininkams iš žemyno. Čia dirbo daugiausia lietuvininkai. 1860-1890m. vidutiniškai buvo iškasama apie 75 000 kg gintaro per metus. 1890m. firmos veikla Juodkrantėje baigėsi. Gyvenvietę apleido gintaro verslovėje dirbę žmonės.
Kasant Gintaro įlankos uostą marių dugne buvo rasta vidurinio neolito – žalvario amžių gintaro dirbinių kolekcija. Šis rinkinys imtas vadinti Juodkrantės gintaro lobiu. Papuošalai, amuletai, sagutės, žmogaus ir gyvūnų figūrėlės atspindi senųjų nerijos gyventojų pasaulėjautą. Vėliau šie gintaro rinkiniai pateko į Karaliaučiaus (vok.Königsberg, dab. Kaliningradas) Alberto Universiteto Geologijos – paleontologijos skyriaus lobyną. 1944 m. rudenį kelios dėžės su senaisiais gintaro dirbiniais buvo išsiųstos į Giotingeno universitetą. Tačiau didžioji šio lobio dalis liko paslėpta Karaliaučiaus saugyklose, ar tiesiog pražuvo per Antrą pasaulinį karą miesto puolimo metu.
 
 
 
Juodkrantės architektūros vertybės. Vilų kvartalas.
 
 1860 - 1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas. Čia buvo du dideli viešbučiai, daug privačių vilų ir pensionų. Iki šiol išlikusi vila „Monbijou“ (dabar - Juodkrantės seniūnija), kurios istorija po Antrojo pasaulinio karo buvo interpretuojama kaip „Geringo vilos“. Pagrindinis poilsiautojų srautas apsistodavo „Kurische hof“ ir „Sturmhoefel“ (pasikeitus savininkams tapusio „Hotel May“) viešbučiuose. Pirmasis vilos „Sturmhoefel“ pavadinimas „Flora“.
 
 
 
Paminklas L. Rėzai (Juodkrantė)
 
1994 metais atidengtas skulptoriaus A. Sakalausko paminklas Karaliaučiaus universiteto profesoriui, poetui, tautosakos rinkėjui, K. Donelaičio “Metų” bei pasakėčių leidėjui Liudvikui Martynui Rėzai (1779 – 1840m.) šalia Juodkrantės pagrindinės mokyklos.
 
 
 
 Akmens skulptūrų parkas krantinėje (Juodkrantė)
 
1997 - 1999m., tarptautinio skulptorių simpoziumo "Žemė ir vanduo" metu, buvo sukurta 31 akmens skulptūra. Tai menininkų iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Švedijos ir kitų šalių darbai. Skulptūros išdėstytos 800m ilgio marių pakrantės atkarpoje, kuri eina palei L. Rėzos gatvę.
 
 
 
                  Juodkrantės bažnyčia
 
 Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1884 – 1885m. Statybų iniciatoriumi tapo Juodkrantės pastorius O. E. Richteris. Po Antrojo Pasaulinio karo bažnyčia virto sandėliu. Praėjusio amžiaus 8-jame dešimtmetyje ji restauruota, langai papuošti vitražais. Kurį laiką čia veikė Miniatiūrų muziejus. 1989m. bažnyčia gražinta tikintiesiems.
 
 
 
 
Žirgų rago švyturys (Pervalka)
 
Švyturys pastatytas 1900 metais Kuršių mariose ties Pervalka, už Agilos įlankos, priešais Biržtvyno iškyšulio Žirgų ragą. Perstatytas du kartus. Šiuo metu - veikiantis. Tai vienintelis švyturys Kuršių mariose, įrengtas ne sausumoje, o mariose, ant nedidelės dirbtinės salos. Pasiekiamas laivu ir matomas nuo Kuršių nerijos kranto.
 
 
 
 
Paminklas L.G.Rėzai ir užpustytam Karvaičių kaimui (Skirpso kopa šalia Pervalkos)
 
Netoli Pervalkos yra Karvaičių kalnas, saugantis vieną tragiškiausią Kuršių nerijos kaimų užpustymo istoriją. Iki 1797m. kalno vietoje buvo Karvaičių kaimas, kurio gyventojai traukdamiesi nuo smėlio pustymo, net kelis kartus kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Tačiau ir naujoji vieta Karvaičių įlankos pakrantėje jų neišgelbėjo. Po ilgos ir nesėkmingos kovos su smėliu, po to, kai buvo užpustyta Karvaičių bažnyčia, žmonės paliko kaimą. Dalis jų persikėlė į Juodkrantės pietinį pakraštį, dalis į Nidą ir Naglius (Agilą).
Karvaičių kaimas - tai vieno žymiausių XIXa. pradžios tautosakininko ir poeto, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Gedimino Rėzos (1776-1840m.) gimtinė. Jis pirmasis 1818m. išleido K.Donelaičio “Metus”, vėliau - pasakėčias, 1825m. paskelbė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį “Dainos”. L.G.Rėzai atminti 1979m. ant Skirpsto kopos, šalia Pervalkos gyvenvietės, pastatytas paminklas (dailininkas E. Jonušas). Ąžuoliniame paminkle išrėžtos L. Rėzos eilėraščio „Nuskendęs kaimas“ eilutės.

 

 Paminklas G.D. Kuvertui (Nida)
 
 Nidos miškininkų kapinaitėse laidoti XIX – XX vid. Nidoje dirbę miškininkai. Šiose kapinėse amžinajam poilsiui atgulė Nidos apylinkių apželdinimo pradininkas D. G. Kuvertas. D. G. Kuverto ir jo sūnaus G. D. Kuverto atminimą įamžino 1856m. nidiškių lėšomis pastatytas antkapinis paminklas.
 
 
 
Nidos evangelikų – liuteronų bažnyčia
 
Nidos evangelikų - liuteronų bažnyčia pastatyta1888m. Po Antrojo pasaulinio karo ji nebeteko savo paskirties - čia buvo atidarytas Neringos istorijos muziejus. 1989m. muziejus iškeltas, neogotikinis pastatas grąžintas evangelikų - liuteronų bendrijai. Šiuo metu Nidos bažnyčioje vyksta pamaldos, vasaros sezono metu organizuojami klasikinės muzikos koncertai.
 
 
 
Etnografinės Nidos kapinės (Nida)
 
Šalia Nidos evangelikų – liuteronų bažnyčios esančiose senosios XIX-XX a. pirmos pusės Nidos kapinėse galite pamatyti krikštus. Tai Kuršių nerijai būdingi antkapiniai paminklai. Krikštų istorija siekia pagonybės laikus. Jie buvo daromi iš medžio ir statomi mirusiojo kojūgalyje. Medžio rūšis, iš kurios drožiamas krikštas, ir jo puošyba priklausė nuo mirusiojo lyties ir amžiaus. Vyrų krikštuose būdavo išpjaustomi žirgų galvų, augalų bei paukščių motyvai, o moterų antkapiniuose paminkluose šalia paukščių buvo augalų ir širdies motyvai.
 
 
 
Skulptūra maestro V. Kernagio atminimui (Nida)
 
2009 m. Nidoje prie mariu kranto atidengta iš bronzos išlieta skulptūra, dainuojamos poezijos atlikėjui ir autoriui, pramoginių renginių režisieriui, televizijos laidų vedėjui, dainuojamosios poezijos pradininkui Lietuvoje, Vytautui Kernagiui atminti. Autorius -skulptorius Romo Kvinto.
 2010m. prie Vytauto Kernagio skulptūros atidaryta nauja kultūrinė erdvė - Bardų skveras, kurio tikslas plėtoti maestro V. Kernagio kūrybinį palikimą, skatinti domėjimąsi dainuojamąja poezija, populiarinti šio žanro jaunųjų atlikėjų kūrybą. Sezono metu čia rengiami gyvo garso koncertai, skaitoma poezija.  
 
 
 
Urbo kalnas ir Nidos švyturys (Nida)
 
Urbo kalnas yra 52,56 ha ploto  geomorfologinis draustinis.  Šio kalno pavadinimas kilęs nuo žodžio “urbti” – t.y. smėlyje “gręžti” duobes sodinukams. Tai viena iš pirmųjų vietinių gyventojų apželdintų kopų. Želdinimo darbai vykdyti nuo 1874m. Tuo pačiu metu Karaliaučiaus valdžios iniciatyva buvo pradėtas ir Nidos švyturio statyba.
Senasis Nidos švyturys buvo 27m. aukščio, šešiakampės formos, link jo vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių. Šiuos laiptelius galite rasti ir dabar. Ant vienos iš pakopų akylesnė akis pastebės ir iškaltą svastikos ženklą.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje švyturys buvo susprogdintas. Tačiau jau 1945m. atstatytas, o vėliau – perstatytas. Dabartinis švyturys – tai 29,3m aukščio gelžbetoninis bokštas. Jis siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje už 41km (22 jūrmylių). Švyturyje įmontuotas krištolo lęšis pagamintas Charkovo srityje (Ukraina). Prieš montuojant, lęšis pabuvojo parodoje Prancūzijoje, kur pelnė apdovanojimą. Švyturyje yra net 6 lempos, bet šviečia tik viena, kuriai perdegus automatiškai įsijungia kita. Švyturys turi savarankišką elektros stotį.
 
 
 
Mirties slėnis (Nida)
 
Šiame slėnyje 1870 – 1872m. buvo įkurta karo belaisvių - prancūzų stovykla. Daugelis belaisvių dėl atšiaurių kalinimo sąlygų, išsekimo ir ligų žuvo. Mirusieji buvo laidojami čia pat įrengtose stovyklos kapinėse. Taip vokiečiai “atsilygino” prancūzams už kalinimo sąlygas Sacharos dykumoje. Vietiniai žmonės šią vietą praminė Mirties slėniu.
 
 
 
Paminklas sklandytojams (Nida)
 
Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje yra vieta, kur 1933m. buvo įkurta Aeroklubo sklandymo mokykla - pagrindinė Lietuvos sklandytojų vasaros stovyklavietė. Ji egzistavo iki 1939m., kuomet Klaipėdos kraštas buvo okupuotas Vokietijos. 1939 – 1943m. šioje vietoje sklandė busimieji vokiečių karo lakūnai. Dabar iš mokyklos pastato beliko tik pamatai, o šalia buvęs aerodromas apaugo medžiais. Apie čia buvusią sklandytojų mokyklą primena 1979m.pastatyta simbolinė angaro arka ir paminklinis akmuo.


Renginių kalendorius
D.U.K
9. Kur aš galėčiau išsinuomoti dviratį Kuršių nerijoje ir ar yra čia dviračių trasa / takas ?

Parke yra įrengta 51 km ilgio Pajūrio dviračių trasa, o gyvenvietėse – dviračių takai


Draugai
 

 

   
   

 

Banners