Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
LANKYTINOS VIETOS / Nidoje ir jos apylinkėse
       
 Bulvikio ragas
 
 Bulvikio ragas - tai plačiausia Kuršių nerijos pusiasalio vieta, siekianti 3,8 km. Manoma, kad rago ir šalimais esančios įlankos pavadinimas kilo nuo kuršiškos pavardės Bulvikis. Tačiau egzistuoja ir dar vienas šio vardo kilmės aiškinimas: švedų kalboje žodis “bolja” reiškia “banga”, o “vik” – “įlanka”, tad gali būti, kad Bulvikio pavadinimas yra švediškos kilmės.
Prieš apželdinant didžiąsias kopas, Bulvikio ragas labai greitai didėjo: 1837-1910 m. kasmet pailgėdavo vidutiniškai 7 m. Šiuo metu vyksta atvirkštinis procesas – ragas plaunamas marių srovių, jis nepaliaujamai mažėja.
Nuo Bulvikio rago ir įlankos atsiveria puiki Kuršių marių pakrančių panorama, matosi Ventės ragas. Esant geram matomumui kita Kuršių marių pakrantė atrodo ranka pasiekiama, tačiau šis įspūdis apgaulingas: marių plotis tarp Bulvikio ir Ventės ragų siekia daugiau nei 8 km, o gylis apie 3m.
  
 
 
Thomo Manno kultūros centras, muziejus
 
Nidos gyvenvietės šiaurinėje dalyje (Skruzdynės g.) ant Uošvės kalno stovi vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Tomo Mano vasarnamis, kuriame jis su šeima praleido 1930-1932 metų vasaras. Čia jis rašė romaną “Juozapas ir jo broliai”. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas kurį laiką stovėjo apleistas. 1967m. šiame name atidaryta skaitykla, įkurta rašytojo memorialinė ekspozicija. 1995-1996m. Lietuvos i Vokietijos vyriausybių lėšomis vasarnamis restauruotas, o 1996m. jame atidarytas memorialinis muziejus, vėliau įsteigta ne pelno organizacija Tomo Mano kultūros centras.
Vasaros metu čia rengiami klasikinės muzikos, poezijos vakarai. Kiekvienais metais Kultūros centras organizuoja tarptautinį T.Manno festivalį.
 
Darbo laikas (įėjimas mokamas):
VI-IX.15 mėn. □□□□□□□ 10.00-18.00
IX.16-V mėn. ■□□□□□■ 10.00-17.00
 
Skruzdynės g. 17, LT-93123, Nida
Tel./faks.: (8 469) 52 260
El.paštas: mann@mann.lt www.mann.lt  
 
 
 
 Paminklas G.D. Kuvertui
 
 Nidos miškininkų kapinaitėse laidoti XIX – XX vid. Nidoje dirbę miškininkai. Šiose kapinėse amžinajam poilsiui atgulė Nidos apylinkių apželdinimo pradininkas D. G. Kuvertas. D. G. Kuverto ir jo sūnaus G. D. Kuverto atminimą įamžino 1856m. nidiškių lėšomis pastatytas antkapinis paminklas.
 
 
 
Neringos istorijos muziejus
 
Neringos istorijos muziejaus ekspozicijose pristatomi Kuršių nerijos gyventojų verslai, žvejybos įrankiai, kurėnų, kiudelvalčių, bradinių ir vindkartinių valčių maketai, stintų bumbintojas ir varnų gaudymas, Nidos neolito gyvenvietės radiniai, Nidos pašto stoties istorija. Šios ekspozicijos akcentas - Nidos pašto stoties savininko F. C. Kuverto licencijos, gaminti pašto stotyje - smuklėje alų, kopija (1785 metai), bei foto reprodukcijos ir žemėlapiai, atspindintys europinės reikšmės pašto kelio, pašto stočių gyvenimo specifiką.
Kiti stendai jums parodys XIX ir XX a.pr. Nidos kurortinio gyvenimo koloritą, gyventojų kasdieninį gyvenimą bei senos, išskirtinę padėtį kelis šimtmečius užėmusios nidiškių Froese šeimos istoriją.
 
Darbo laikas (įėjimas mokamas):
VI-IX.15 mėn. □□□□□□□ 08.00-17.00
            IX.16-V mėn. ■□□□□□■ 10.00-17.00
 
Pamario g. 53, LT-93124, Nida
Tel.: (8 469) 51162; Tel./faks.: (8 469) 52372
 
 
 
Žvejo etnografinė sodyba
 
1974 m. Neringos istorijos muziejui buvo atiduota nuo Kuršių marių lyčių nukentėjusi sodyba Nidoje. Joje įrengta XIX a. pab. – XX a. pr. žvejo sodyba. Čia yra du pastatai: gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Gyvenamojo namo virtuvė ir trys kambariai apstatyti autentiškais baldais. Ypač įdomios ornamentuotos kėdės, miegamojo komplektas, kraičio skrynia, puošta tapytais ornamentais. Ant kambario sienų eksponuojami jaunamartės ir sidabrinių vestuvių vainikėliai.
Įkurta ekspozicija supažindina lankytoją su nerijos žvejų buitimi. Prie sodybos stovi originalūs žvejų laivai – nuo valtelės iki bradinės valties, arba kitaip – kurėno.
Sodyboje rengiamos dailės kūrinių Kuršių nerijos tematika, istorinės fotografijos, atvirukų, tautodailės darbų parodos.
 
Darbo laikas (įėjimas mokamas):
VI-VIII. mėn. □□□□□□□ 10.00-18.00
            IX-V. mėn. ■□□□□□■ 10.00-17.00
 
Naglių g. 4. LT – 93123, Nida
Tel./faks.: (8 469) 52372

                                             

 
 
Hermano Blodės muziejus
 
Rytinėje Nidos žvejų gyvenvietės dalyje, Skruzdynėje, 1867 metais buvo pastatytas Hermano Blodės viešbutis, kuriame apsistodavo daug žymių žmonių. 1868m. jame lankėsi žurnalistas, kraštotyrininkas, poetas K. Donelaičio kūrybos vertėjas į vokiečių kalbą L. Passarge (1825 – 1912m.). XIXa. pab. čia gyveno vėlyvojo romantizmo kompozitorius E. Humperdingas. 1929m. viešbutyje apsistojo rašytojas T. Mannas. Jame dažnai lankėsi poetas W. Heymannas (1888 – 1914m.). XIXa. pab. – XXa. pr. viešbutis tapo pagrindine “Nidos dailininkų kolonijos” ašimi. Čia gyveno, dirbo, daugelis vokiečių dailininkų: L. Corinthas, E. Bischopp – Culmas, H. Beppo – Broschke, M. Pechsteinas ir kiti. Po šeimininko mirties, viešbučio tradicijas tęsė jo žentas dailininkas E. Mollenhaueris (1892 – 1955m.). Dabar čia veikia vienintelis Neringoje viešbučio muziejus (dabar viešbutis "Nidos Smiltė").
 
Darbo laikas (įėjimas nemokamas):
V-X. mėn. □□□□□□□ 09.00-19.00
 
Skruzdynės g. 2, LT-93123, Nida
Tel. (8 469) 52 219
 
 
 
Gintaro muziejus - galerija
 
Muziejus įkurtas 1993 m. sename žvejo name. Šiame muziejuje išgirsite pasakojimą apie Baltijos gintaro formavimąsi, morfologiją, spalvas, gavybą, pritaikymą medicinoje bei išvysite nuostabą inkliuzų kolekciją. Galerija nuolat papildoma žymių lietuvių menininkų darbų ekspozicijomis. Taip pat veikia lauko ekspozicija su senosios gintaro apdirbimo dirbtuvėmis.
Čia galėsite įsigyti šiuolaikinio dizaino papuošalų, unikalių gintaro gabalų, inkliuzų. Kiekvienai prekei įteikiamas sertifikatas, liudijantis, kad įsigijote aukštos kokybės, tikro Baltijos gintaro gaminį.
 
Darbo laikas (įėjimas mokamas):
VI-VIII mėn. □□□□□□□ 09.00-20.00
IV- V ir IX- X mėn. □□□□□□□10.00-19.00
 
Pamario g. 20, LT-5872 Nida
Tel./faks. (8 469) 52573, 52141
Mob.tel. +37061004280
 
 
 
Nidos evangelikų – liuteronų bažnyčia
 
Nidos evangelikų - liuteronų bažnyčia pastatyta1888m. Po Antrojo pasaulinio karo ji nebeteko savo paskirties - čia buvo atidarytas Neringos istorijos muziejus. 1989m. muziejus iškeltas, neogotikinis pastatas grąžintas evangelikų - liuteronų bendrijai. Šiuo metu Nidos bažnyčioje vyksta pamaldos, vasaros sezono metu organizuojami klasikinės muzikos koncertai.
 
 
 
  Etnografinės Nidos kapinės
 
  Šalia Nidos evangelikų – liuteronų bažnyčios esančiose senosios XIX-XX a. pirmos pusės Nidos kapinėse galite pamatyti krikštus. Tai Kuršių nerijai būdingi antkapiniai paminklai. Krikštų istorija siekia pagonybės laikus. Jie buvo daromi iš medžio ir statomi mirusiojo kojūgalyje. Medžio rūšis, iš kurios drožiamas krikštas, ir jo puošyba priklausė nuo mirusiojo lyties ir amžiaus. Vyrų krikštuose būdavo išpjaustomi žirgų galvų, augalų bei paukščių motyvai, o moterų antkapiniuose paminkluose šalia paukščių buvo augalų ir širdies motyvai.
 
 
 
Skulptūra maestro V. Kernagio atminimui
 
2009 m. Nidoje prie mariu kranto atidengta iš bronzos išlieta skulptūra, dainuojamos poezijos atlikėjui ir autoriui, pramoginių renginių režisieriui, televizijos laidų vedėjui, dainuojamosios poezijos pradininkui Lietuvoje, Vytautui Kernagiui atminti. Autorius -skulptorius Romo Kvinto.
 2010m. prie Vytauto Kernagio skulptūros atidaryta nauja kultūrinė erdvė - Bardų skveras, kurio tikslas plėtoti maestro V. Kernagio kūrybinį palikimą, skatinti domėjimąsi dainuojamąja poezija, populiarinti šio žanro jaunųjų atlikėjų kūrybą. Sezono metu čia rengiami gyvo garso koncertai, skaitoma poezija.  
 
 
 
Urbo kalnas ir Nidos švyturys
 
Urbo kalnas yra 52,56 ha ploto  geomorfologinis draustinis.  Šio kalno pavadinimas kilęs nuo žodžio “urbti” – t.y. smėlyje “gręžti” duobes sodinukams. Tai viena iš pirmųjų vietinių gyventojų apželdintų kopų. Želdinimo darbai vykdyti nuo 1874m. Tuo pačiu metu Karaliaučiaus valdžios iniciatyva buvo pradėtas ir Nidos švyturio statyba.
Senasis Nidos švyturys buvo 27m. aukščio, šešiakampės formos, link jo vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių. Šiuos laiptelius galite rasti ir dabar. Ant vienos iš pakopų akylesnė akis pastebės ir iškaltą svastikos ženklą.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje švyturys buvo susprogdintas. Tačiau jau 1945m. atstatytas, o vėliau – perstatytas. Dabartinis švyturys – tai 29,3m aukščio gelžbetoninis bokštas. Jis siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje už 41km (22 jūrmylių). Švyturyje įmontuotas krištolo lęšis pagamintas Charkovo srityje (Ukraina). Prieš montuojant, lęšis pabuvojo parodoje Prancūzijoje, kur pelnė apdovanojimą. Švyturyje yra net 6 lempos, bet šviečia tik viena, kuriai perdegus automatiškai įsijungia kita. Švyturys turi savarankišką elektros stotį.
 
 
Parnidžio pažintinis takas
 
Parnidžio kopos papėdėje, Tylos slėnyje prasideda pažintinis takas. Jis tęsiasi 1,8km. Čia Jūs pamatysite įvairiausių augalų, kerpių, grybų, vabzdžių, paukščių, bei gėrėsitės nuostabiais peizažais, pasisvečiuosite „genio kalvėje“, susipažinsite su „medžio biografija“. Mažieji galės paišdykauti sveikatingumo take.
 
 
 
Parnidžio kopa ir saulės laikrodis
 
Ant Parnidžio kopos viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė. Tai viena populiariausių lankytinų vietų Nidos apylinkėse. 1995m. čia pastatytas saulės laikrodis. Šios idėjos autorius architektas R.Krištapavičius, skulptorius K.Pūdymas, astronominius skaičiavimus atliko R.Klimka. Vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai – Kuršių nerija yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur saulė leidžiasi ir teka nuo vandens paviršiaus.
 Iki 1999m. gruodžio 4d. per Kuršių neriją praūžusio „Anatolijus“  uragano, stelos (laikrodžio “rodyklės) aukštis siekė 12m (2m po žeme).  Stela yra išmarginta kalendorinių švenčių simboliais, nukopijuotais nuo XVII a. medinių runų kalendorių. 2011m. visuomenei pristatytas rekonstruotas Saulės laikrodis, kurį papildė trys dekoratyvinės skulptūros - „Žiemos saulėgrįža“, „Pavasario lygiadienis“, „Rudens lygiadienis“. Laikrodžio autorius Ričardas Krištopavičius. Vaizdu nuo Parnidžio kopos lankytojai gali grožėtis nuo naujai įrengtos apžvalgos aikštelės.
 
 
 
Mirties slėnis
 
Šiame slėnyje 1870 – 1872m. buvo įkurta karo belaisvių - prancūzų stovykla. Daugelis belaisvių dėl atšiaurių kalinimo sąlygų, išsekimo ir ligų žuvo. Mirusieji buvo laidojami čia pat įrengtose stovyklos kapinėse. Taip vokiečiai “atsilygino” prancūzams už kalinimo sąlygas Sacharos dykumoje. Vietiniai žmonės šią vietą praminė Mirties slėniu.
 
 
 
Paminklas sklandytojams
 
Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje yra vieta, kur 1933m. buvo įkurta Aeroklubo sklandymo mokykla - pagrindinė Lietuvos sklandytojų vasaros stovyklavietė. Ji egzistavo iki 1939m., kuomet Klaipėdos kraštas buvo okupuotas Vokietijos. 1939 – 1943m. šioje vietoje sklandė busimieji vokiečių karo lakūnai. Dabar iš mokyklos pastato beliko tik pamatai, o šalia buvęs aerodromas apaugo medžiais. Apie čia buvusią sklandytojų mokyklą primena 1979m.pastatyta simbolinė angaro arka ir paminklinis akmuo.
 

 

 


Renginių kalendorius
D.U.K
9. Kur aš galėčiau išsinuomoti dviratį Kuršių nerijoje ir ar yra čia dviračių trasa / takas ?

Parke yra įrengta 51 km ilgio Pajūrio dviračių trasa, o gyvenvietėse – dviračių takai


Draugai
 

 

   
   

 

Banners