Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
LANKYTINOS VIETOS / Smiltynėje

             Lietuvos Jūrų muziejus  ir delfinariumas

Kopgalis – šiauriausias Kuršių nerijos taškas ir vėliausiai susiformavusi Kuršių nerijos pusiasalio vietovė, neatsiejama Klaipėdos uosto dalis. 1979m. Kopgalio tvirtovėje  atidarytas Jūrų muziejus – akvariumas. Akvariume galima pamatyti Lietuvos gėlavandenes, Baltijos jūros bei tropinių jūrų žuvis, bestuburius, įspūdingo dydžio žuvys – eršketus. Tropinių jūrų akvariumai skirti kietiesiems, minkštiesiems koralams, kitiems bestuburiams gyvūnams ir koralinėms žuvims.
Susipažinti su jūrų fauna lankytojai gali muziejaus centrinio reduto antrame aukšte, o lauko baseinuose gyvena Baltijos pilkieji, Rytų Atlanto paprastieji ruoniai, Šiaurės jūrų liūtai, pingvinai. Vasaros sezono metu vyksta Šiaurės jūrų liūtų pasirodymai.
Lietuvos jūrų muziejaus laivybos istorijos ekspozicijos keturiose po pylimais esančiose salėse eksponuojami laivų modeliai, archeologiniai radiniai, dokumentinė medžiaga, pasakojanti Lietuvos laivybos istoriją.
1994m. atidarytas delfinariumas. Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume gyvena 11 Juodosios jūros afalinų bei 2 Kalifornijos jūrai su 1 atžala. Nuo 2009-ųjų metų Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume pradėti rengti pramoginiai plaukiojimai su delfinais. Nuo 2010m. spalio pabaigos delfinariumas uždarytas rekonstrukcijai. Atidarymas planuojamas 1213m. gegužės mėn.
Delfinariumas kartu su Jūrų muziejumi, akvariumu užima 33 000 m² plotą ir sudaro unikalų vandenų pasaulio pažinimo kompleksą.
 
Darbo laikas (įėjimas mokamas):
VI-VIII mėn. ■□□□□□□ 10.30-18.30
V, IX mėn. ■■□□□□□ 10.30-18.30
X-IV mėn. ■■■■■□□ 10.30-18.30
 
Smiltynės g. 3, LT-93100 Klaipėda
Informacija: (8 46) 49 22 50; 49 07 51; 869837299;
Muziejaus kasos: (8 46) 49 07 54;
Faksas: (8 46) 49 07 50;
 
 
  
  
 
Pajūrio žvejo etnografinės sodybos kompleksas
 
 Pajūrio žvejo etnografinė sodybos kompleksas pastatytas 1977-1979m. remiantis Palangos – Šventosios pajūrio ruože išlikusiais senųjų žvejų sodybų ir pastatų pavyzdžiais. Sodybą sudaro gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys ir rūkykla. Gyvenamajame name atkurtas XX a. pradžios interjeras.
Vienoje iš gyvenamojo namo patalpų veikiaekspozicija apie žvejybą Lietuvos pajūryje ir pamaryje XIX-XX a. pr. Eksponuojamos senos fotografijos; žvejybos priemonės: kabliukai, ūdos, tinklų pasvarai, žeberklai, tinklai; burvalčių detalės ir modeliai; laivadirbių įrankiai.
 
Darbo laikas (įėjimas nemokamas):             
VI-VIII mėn. ■□□□□□□ 10.30-18.30
V, IX mėn. ■■□□□□□ 10.30-18.30
 
 
 
 
 Laivų-veteranų ekspozicija
 
Laivų-veteranų aikštelėje eksponuojami stambiausi Lietuvos jūrų muziejaus eksponatai.
Vidutiniojo žvejybos traleris "Dubingiai" buvo pastatytas Klaipėdos laivų statykloje "Baltija" ir skirtas žvejybai Atlanto vandenyne (svoris apie 330 tonų). Laivo triumuose įrengtoje salėje rengiamos parodos, vasaros sezono metu veikia pastovi XVIII-XIX a. graviūrų ekspozicija.
Du laivus muziejui perdavė Neringos žuvininkystės ūkis. 1949m. pastatyta motorinė dorė atstovauja laivų tipui, pakeitusiam Kuršmarių žvejams senąsias burvaltes - kurėnus. Tai pačiais metais Suomijoje pastatytas mažasis žvejybos traleris "Kolyma" beveik 30 metų tarnavo Klaipėdos žvejams Baltijos jūroje. 1954 m. iš Vokietijos buvo atplukdytas plieninis tralbotas (PTB - 7167). 2001m. pastatytas kurėnas „SüD.1“. Tokiomis burvaltėmis buvo žvejojama Kuršių mariose iki XX a. 6-ojo dešimtmečio.
 
Darbo laikas (įėjimas nemokamas):
VI-VIII mėn. ■□□□□□□ 10.30-18.30
V, IX mėn. ■■□□□□□ 10.30-18.30
 
 
 
 
Paminklas nerijos apželdintojų vadovui L. Hagenui
 
 Ant Hageno kopos tarpukaryje pastatytas paminklas vienam iš šiaurinės nerijos apželdintojų vadovui L. Hagenui. XIXa. pab. jis aprašė, išbandė bei ištobulino kopagūbrio formavimo techniką. Ant kuklaus obelisko vokiečių ir lietuvių kalbomis iškalti žodžiai: “Liudviko Hageno kopų apželdinimo vadovo atminimui”.
 
 
 
       Kopgalio kaimo kapinaitės
 
XIXa. – XXa. pr. Kopgalio kapinaitėse palaidoti Smiltynės, Kopgalio gyventojai. Čia taip pat ilsisi pirmasis Lietuvos kapitonas L. Stulpinas (1871-1934m.) bei poetas, publicistas, Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Žilius–Jonila (1870-1932m.).
 

               Šiaurinis vilų kvartalas

               Smiltynės g. 11 dabar įsikūręs Kuršių nerijos nacionalinio parko turizmo ir informacijos centras.

                Smėlio karčemos (Sandkrug) kalnas

                 Senoji smuklė 1837 metais buvo pastatyta kopos viršūnėje ir vis atnaujinama išsilaikė ten iki pat sovietmečio. Dabar smuklės sodybvietė, apaugusi alyvomis, vadinama "Smėlio karčemos" kalnu.

                Kurhauzas

                Pastatytas 1901 m. Tai įspūdiingas dviejų aukštų su monsarda pastatas, tūriu ir savita architektūra labai ryški pietinės Smiltynės dalies dominantė. Jame buvo 60 kambarių viešbutis, sode veikė restoranas, marių pakrantėje kavinė. Nugriovus pakrantės kavinę, prie šiaurinio pastato galo pristatytas kavinei medinis priestatas. Kurhazas - fachverkinės architektūros, primenantis kai kuriuos Klaipėdos senamiesčio statinius. Iki Antrojo pasaulinio  karo kurhauzas buvo žymus kultūros centras Smiltynėje. Jame rengti muzikos vakarai, žymių to meto atlikėjų rečitaliai, veikė ruletė. Pirmajame pokario dešimtmetyje kurhauze buvo įrengti butai. Vėliau, didėjant Smiltynės rekreacinei reikšmei, gyventojai iškelti, atidarytas "Klaipėdos" viešbučio filialas ir kavinė "Smiltynė".

        

 

                Vilhelmo ąžuolas

                Smiltynėje prie Senosios smuklės kopos kalno ir to paties pavadinimo pradinės mokyklos tam tikru nuotoliu veši  paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Medis priartėjęs prie gamtinės brandos ir yra apytiksliai 180-200 metų amžiaus. Vadinamas Vilhelmo vardu. Neaiški vardinio medžio pasodinimo istorija. Medį galbūt pasodino netoliese buvusios Smiltynės sen. girininkijos miškininkai. Vardas siejamas su Vokietijos kaizeriu (1861-1888) Vilhelmu I. Rytprūsių vardinių medžių sodinimo paprotys šiandien veik ištrintas iš krašto kultūrinės raiškos. Daug medžių ir proginių želdinių sunaikinti ar sunyko dėl senatvės. XX a. II pusėje nerijos kultūriniai kontekstai persimainė, tarp seno paveldo ir naujų gyventojų bei puoselėjamų vertybių užsimezgė trūkčiojantis dialogas. 

 

 

                 Bukų giraitė

                 Smiltynėje apie 300 metrų į pietūs einant mišku nuo "Smėlio karčemos kalno" auga keturių bukų giraitė.


Renginių kalendorius
D.U.K
6. Kur galima užsisakyti ekskursiją po Kuršių nerijos nacionalinį parką?

KNNP Lankytojų centruose galima užsisakyti gido paslaugas


Draugai
 

 

   
   

 

Banners