Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija įgyvendindama jai priskirtas funkcijas ieško partnerių su kuriais kartu bendradarbiavimo ar jungtinės veiklos pagrindais galėtų vykdyti veiklas, susijusias su gamtos pažinimu, kultūrinio paveldo populiarinimu ir viešinimu, rekreacinės, kultūrinės veiklos populiarinimu ir aplinkosauginiu švietimu. Su partneriais bus pasirašomos terminuotos bendradarbiavimo arba jungtinės veiklos sutartys .
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija skelbia moksleivių piešinių konkursą, kuriame kviečiami dalyvauti 1 -12 klasių moksleiviai. Su nekantrumu lauksime Jūsų kūrinių!
Moksleivių piešinių konkursas „Vieno lapo komiksas“, skirtas šikšnosparnių metų renginių ciklui.
Balandžio 16 d. Nidoje (17.30 val. „Agiloje“, Taikos g. 4, Nida)
Balandžio 19 d. Juodkrantėje (18.00 val. L. Rėzos kultūros centre, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Pristatysime svarbiausius darbus ir naujienas
Siūlysime verslo idėjas gyventojams
Diskutuosime apie Lankytojų centro kūrimą
Ieškosime bendrų sprendimų „Pasaulio kavinėje“
Nendrinių skulptūrų kūrimas, eksponavimas ir jų deginimas šventės metu Kuršių nerijoje yra tapęs tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia gamta. Su džiaugsmu kviečiame kūrėjus teikti paraišką nendrinių skulptūrų sukūrimui ir pastatymui. Šių metų tema – VIRSMAS, skirta Lietuvos valstybingumo 100-mečio minėjimui. Kuršių nerija Tarpukariu, tai virsmas iš ramios žvejų gyvenvietės į kurortinę vietovę.
Pagaliau po speigo pamažu šylant orams ir iš žiemos sąstingio nubundant gamtai, artėja metas, kai prabus ir šikšnosparniai – paslaptingi skraidantys ir, deja, nykstantys žinduoliai, apie kurių gyvenimą daugiausia žinome iš mitų ir siaubo filmų. Tačiau šiemet Kuršių nerijoje pažinsime juos remdamiesi faktais, o ne mitais!
Žiemai nesiruošiant išeiti ir sniegui storai užklojus žemę, sparnuočiams vis sunkiau susirasti maisto. Raginame globoti mažuosius giesmininkus ir padėti jiems sulaukti pavasario, įrengiant lesyklėlę šalia namų ar darbovietėse. O kad lesyklėlės būtų ne tuščios ir lankomos, dalijamės keliais receptais, kuriuos praeitą penktadienį išbandėme su Neringos gimnazijos Juodkrantės skyriaus ugdytiniais ir auklėtojomis.
Visus, didelius ir mažus, kviečiame į jaunojo gamtininko laboratoriją.
Smiltynė, savo aukso amžių pradėjo gyventi XX a. pradž., kai pastačius garsųjį kurhauzą, o turtingiesiems vasarnamius tapo jaukiu kurortu, į kurį vasaromis plūdo ne tik Klaipėdos miesto gyventojai, tačiau ir svečiai. Prieš II pasaulinį karą visa Smiltynės teritorija nuo marių iki jūros naudota aktyviam poilsiui: daug žaidimo, poilsio aikštelių, takų ir takelių link jūros ir mišku, ką šiandien galime sunkiai įsivaizduoti. Sunkiai tokią Smiltynę galėjo įsivaizduoti ir naujakuriai, kurie po II pasaulinio karo atvyko apsigyventi karo nuniokotoje vietovėje. Kai 1945 sausio 30 dienos rytą į Kopgalį įžengė Raudonosios armijos kariai, rado jį tuščią, nes tiek iš visos Kuršių nerijos tiek iš Kopgalio bei Smiltynės senieji gyventojai jau buvo pasitraukę. Taigi, kas liko iš populiaraus XX a. pradž. kurorto? Kaip naujakuriai matė tuometinę Smiltynę ir kaip ji skiriasi nuo dabartinės?
