Sausio 23 dieną vyko susitikimas su Aleksandro Stulginskio universiteto rektoriumi, Miškų ir ekologijos fakulteto atstovais bei Rusijos federacijos nacionalinio parko „Kuršskaja kosa“ direktoriumi.
Žiemiškai šaltą ir snieguotą gruodžio 19 dieną Nidos lopšelyje – darželyje „Ąžuoliukas“ ir sausio 21 dieną Juodkrantės lopšelyje - darželyje „Vyturėlis“ vyko edukacinis užsiėmimas „Paukštelių globa žiemą“. Mažieji paukščių draugai sužinojo kodėl reikia globoti ir lesinti paukštelius žiemą, kokių rūšių sparnuočiai lieka žiemoti Kuršių nerijoje bei koks lesalas jiems yra tinkamas.
Sausio 6 - 13 dienomis prasmingai panaudoti nupuoštas eglutes kviečia akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“.
Vėjuotą gruodžio penktadienį Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Juodkrantės girininkijoje rasta nepaskrendanti Kuoduotoji antis (Aythya fuligula). Nusilpęs paukštis blaškėsi sniego pusnyse. Girininkijos darbuotojai antį sugavo apžiūrai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir klubas "Mes galim" siekia atkurti laikui bėgant sunykusį Smiltynės sveikatingumo taką. Vakar Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Smiltynės girininkijoje girininko pavaduotojas A. Laurinaitis susitiko su klubo "Mes galim" atstovais ir tako supaprastinto techninio projekto rengėju Tomu Bartkumi.
Jau kelinti metai Kuršių nerijoje žiemoti lieka vienas gandras (patelė), kuris pripratęs prie žmonių ir atsiskyręs nuo kitų gandrų neišskrenda į šiltus kraštus. Spustelėjus žiemos šalčiams žymusis Nidos gandras Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos biologės Jūratės Zarankaitės išgabentas į aptvarą Smiltynėje.
Šiuo metu yra vykdomi Lietuvos jūrų muziejaus lauko delfinariumo rekonstrukcijos darbai. Darbų metu kasamas gruntas naujiems baseinams. Iškastą švarų, smulkų smėlį planuojama panaudoti pajūrio apsauginio kopagūbrio ties uosto vartais sutvirtinimui.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pateiktais leidinyje „Aplinkos būklė 2011 m. Tik faktai“, jūros vandens prietaka į Kuršių marias 2011 m. buvo mažesnė už paskutinio dešimties metų laikotarpio vidurkį. Tradiciškai didžiausią jūros vandens poveikį patyrė Klaipėdos sąsiaurio rajonas – čia buvo registruotos didžiausios Kuršių mariose druskingumo reikšmės, tačiau ir jos buvo ketvirtadaliu mažesnės už daugiametį vidurkį.
