Sausio 6 - 13 dienomis prasmingai panaudoti nupuoštas eglutes kviečia akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“.
Vėjuotą gruodžio penktadienį Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Juodkrantės girininkijoje rasta nepaskrendanti Kuoduotoji antis (Aythya fuligula). Nusilpęs paukštis blaškėsi sniego pusnyse. Girininkijos darbuotojai antį sugavo apžiūrai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir klubas "Mes galim" siekia atkurti laikui bėgant sunykusį Smiltynės sveikatingumo taką. Vakar Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Smiltynės girininkijoje girininko pavaduotojas A. Laurinaitis susitiko su klubo "Mes galim" atstovais ir tako supaprastinto techninio projekto rengėju Tomu Bartkumi.
Jau kelinti metai Kuršių nerijoje žiemoti lieka vienas gandras (patelė), kuris pripratęs prie žmonių ir atsiskyręs nuo kitų gandrų neišskrenda į šiltus kraštus. Spustelėjus žiemos šalčiams žymusis Nidos gandras Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos biologės Jūratės Zarankaitės išgabentas į aptvarą Smiltynėje.
Šiuo metu yra vykdomi Lietuvos jūrų muziejaus lauko delfinariumo rekonstrukcijos darbai. Darbų metu kasamas gruntas naujiems baseinams. Iškastą švarų, smulkų smėlį planuojama panaudoti pajūrio apsauginio kopagūbrio ties uosto vartais sutvirtinimui.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pateiktais leidinyje „Aplinkos būklė 2011 m. Tik faktai“, jūros vandens prietaka į Kuršių marias 2011 m. buvo mažesnė už paskutinio dešimties metų laikotarpio vidurkį. Tradiciškai didžiausią jūros vandens poveikį patyrė Klaipėdos sąsiaurio rajonas – čia buvo registruotos didžiausios Kuršių mariose druskingumo reikšmės, tačiau ir jos buvo ketvirtadaliu mažesnės už daugiametį vidurkį.
Lapkričio 16 d. (penktadienį) nuo 20.00 iki 24.00 val. akcijos "Kitokia Neringa" metu kviečiame apsilankyti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų centre ir sudalyvauti pažintiniame žaidime "Naktinės Kuršių nerijos paslaptys".
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija svarsto galimybę, kad siekiant išsaugoti unikalų Kuršių nerijos kraštovaizdį gali būti pasitelkiama ir gyvulių ganiava. Tai yra vienas iš seniausių ir natūraliausių būdų, esamam ir buvusiam atviram kraštovaizdžiui palaikyti, mat gyvulių bandos ganomos tam tikroje teritorijoje neleidžia šioms užželti menkaverčiais krūmais, neleidžia plisti invaziniams - nebūdingiems Kuršių nerijai augalams.
