Perskaičius lrytas.lt straipsnį (http://bendraukime.lrytas.lt/isklausykite/esu-kalta-apgavau-savo-valstybe.htm) dar kartą pasitvirtino tiesa, kad didžioji dalis žmonių galvoja, jog mokėdami prie Alksnynės posto, paremia Kuršių nerijos nacionalinį parką. Galbūt tai Jus nuvils, tačiau visa Alksnynės kontrolės poste renkama "Vietinė rinkliava už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją" nukeliauja į Neringos savivaldybę.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, bendradarbiaudama su klubu „Mes galim“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atkuria laikui bėgant sunykusį Smiltynės sveikatingumo taką, vedantį mišku nuo Senosios perkėlos iki jūros. Klaipėdiečiai ir kiti Smiltynės svečiai šiuo metu jau gali pasinaudoti atkurtais pirmaisiais mediniais įrenginiais skirtais sveikatinimuisi ir poilsiui. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Smiltynės girininkijos girininkai parūpino medieną ir koordinavo sveikatingumo tako atkūrimo darbus. Medinius įrenginius per kelias dienas sumontavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios apygardos vyrai. Visus darbus užbaigti ir apie 30 įrenginių įrengti planuojama iki rugpjūčio mėnesio pabaigos.
Vasaros sezono metu maloniai kviečiame apsilankyti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų centre Smiltynėje. Visą reikiamą informaciją apie Kuršių nerijos nacionalinį parką Jums suteiks Lankytojų centro specialistė. Lankytojų cente galima įsigyti (mokamų ir nemokamų) leidinių apie Kuršių neriją bei suvenyrų su Kuršių nerijos simbolika. Smiltynės Lankytojų centre vasarą vyks įvairūs užsiėmimai ir renginiai. Informaciją apie planuojamus renginius rasite parko internetinėse svetainėse www.nerija.lt, nerija.am.lt bei Facebook socialiniame tinkle.
Paparčio žiedas labiausiai į vakarus nutolusiame krašte – Neringoje šiais metais žydės tris naktis. Išskirtinę šventinę nuotaiką unikaliame Kuršių nerijos kraštovaizdyje birželio 21 – 23 dienomis kurs Neringos kurorte vykstanti folkloro šventė „Tek saulužė ant Maračių“.
Birželio mėnesio antroje pusėje, kuomet projekto „Nuo pavasario iki rudens, nuo sėklos iki vaisiaus“ jaunieji dalyviai atostogauja, Lankytojų centro darbuotojai vykdo savo įsipareigojimus ir praneša apie augalų pokyčius, tiems kurie sodino, bet neturi galimybės apsilankyti darže.
Ramus gyvenimas Kuršių nerijos nacionaliniame parke, vienai urvinės anties šeimai, vos nesibaigė tragedija. Juodkrantės gyvenvietės pakraštyje, Kuršių marių pakrantėje, prieš keletą dienų, griaunant apleistą negyvenamą pašiūrę, ardant paskutines lentas, paaiškėjo, kad po paskutiniąja lenta slepiasi išsigandusi perinti urvinė antis. Kruopščiai paslėptame lizde devyni urvinukės kiaušiniai nustebino ir pribloškė žmones, atlikusius pašiūrės ardymo darbus. Vietinis žvejys, norėdamas apsaugoti anties šeimyną, padarė ir uždėjo stogelį, tačiau išgąsdinta urvinė antis liko tupėti lauke. Stipraus perėjimo instinkto vedama, urvinė antis nei akimirkai nesitraukė nuo lizdo.
Birželio pradžioje, pasibaigusio tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo dalyviai, Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sukūrė unikalią, naują nendrinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens. Tai jau vienuolikta tokia ekspozicija, kuri Kuršių neriją puoš visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais. Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
Birželio 12 d. (trečiadienį) sukako 20 metų kaip pirmasis kurėnas buvo nuleistas į Kuršių marias. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Neringos istorijos muziejus, kurėno „Kuršis“ gimtadienio proga, surengė senųjų senųjų Kuršių nerijos fotografijų parodos atidarymą.
Ties Pervalka, važiuodami dviračių taku, galite sustoti ir pasigrožėti vaismedžių sodu. Prieš keletą dienų šis jaunas, bet apleistas vaismedžių sodas priklausė buvusiam Kuršių nerijos girininkui Alfonsui Valerijui Mitkui. Sodo savininkas, dėl garbaus amžiaus nebegalėdamas jo prižiūrėti, perleido jį Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos priežiūrai.
