Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
Naujienos / Juodkrantės Gintaro įlanka vėl pasipuošė nendrinėmis skulptūromis
2011-06-10
                       Tik šiek tiek daugiau nei savaitę trukusiame Baltų skulptorių simpoziume, kuris įvyko paskutinėmis gegužės mėnesio dienomis, Juodkrantėje Gintaro įlankos pakrantėje užgimė keturios nendrinės skulptūros. Iškeltos vos pusę metro nuo vandens paviršiaus ant specialiai įtvirtintų kuolų, skulptūros visą vasarą puoš Gintaro įlanką, o rugsėjo 22 d. per Rudens lygiadienį susitiks su dar viena stichija – ugnimi.
                      Tokios skulptūrų deginimo akcijos Kuršių nerijoje jau tampa tradicinėmis. Pirma nendrinė skulptūra čia suliepsnojo prieš aštuonerius metus. Skulptūros buvo deginamos ir Juodkrantėje, ir Nidoje. Gintaro įlanka – ypatinga vieta, čia puiki užuovėja, nėra stiprios srovės, taigi skulptūras lengva pastatyti, o atviri vartai į Kuršių marias suteikia vaizdingų rakursų.
                      Rudens lygiadienis šiai ugnies fiestai pasirinktas neatsitiktinai. Tai ypatinga lietuvių kalendorinė šventė, turinti prasmingas tradicijas. Rudens lygiadienį žmonės palydi žiemoti iškeliaujančią saulę, nuo jo dienos pradeda trumpėti, o naktys ilgėti, todėl tai kartu ir atsisveikinimo su saule šventė. Pusę metų keliavusi per dangaus skliautą, nešusi šilumą ir gyvybę, saulė pereina į tamsiąją savo kelionės rato pusę. Pasaulį užvaldo tamsa, naktis ir šaltis. Čia labai svarbi ugnies simbolika. Nes ugnis – tai dalelė dieviško spindėjimo, nepavaldi tamsos ir griovimo jėgoms. Uždegtos skulptūros padaro aplinką jaukesne, šiltesne. Galiausiai jos nušviečia tamsą, apvalo ir sakralizuoja aplinką. Ugnyje sudega visos negandos.
                    Šios skulptūros – tai ugnies meno kūriniai, kurie savo meninę kulminaciją pasieks būtent deginimo metu. Todėl skulptoriai, prieš konstruodami skulptūras, turi gerai apmąstyti, kaip jos bus deginamos, kokia bus ugnies plitimo amplitudė. Dažnas skulptorius bando prisitaikyti ir prie vėjo, pavyzdžiui skulptūrą tvirtina ne ant kuolų, o ant plausto, kuris priklausomai nuo vėjo gali pasisukti reikiama kryptimi. Atsisukusi reikiamu rakursu į vėją, skulptūra degdama atrodo maksimaliai estetiškai. Vardan ekologiškumo, skulptūrų deginimui jau dvejus metus buvo naudojamas panaudotas maistinis aliejus. Skulptūros apkaišomos jame įmirkytu popieriumi - ir ekologiška, ir pigu.
                      Šiais metais po gegužės 21-29 d. vykusios skulptorių kūrybinės stovyklos, Gintaro įlankoje iškilo keturi nendriniai meno kūriniai. Akivaizdu, kad skulptoriai kūrė įkvėpti Kuršių nerijos istorijos bei mitologijos:
·    Alberto Danilevičiaus kompozicija „Gintaro kasėjai“ mini Gintaro įlankos 150-ąsias metines. Lygiai prieš tiek metų buvo įsteigta Stantieno ir Beckerio firma, kuri ėmė kasti gintarą iš marių ir tuo pačiu pradėjo formuoti Gintaro įlanką. Skulptūros aukštis 2,15 m, ilgis 4 m.
·    Zigmunds Vilnis romantizuota skulptūra „Svajonė“ – tai kuršiškų burvalčių priminimas, įkūnijanti gilesnę naujų siekių, ėjimo pirmyn, judėjimo ir veržlumo idėją. Aukštis 3 m, ilgis 3 m.
·    Kęstučio Musteikio skulptūra „Perkūnas“ primena mums senąją baltų mitologiją. Šis dievaitis priklauso baltų dievaičių trejybei, kurią sudaro Perkūnas, Patrimpas ir Pikuolis. Dievaitis Perkūnas labai svarbus tiek lietuvių, tiek ir latvių kultūroje. Tai dangaus ugnies nešėjas ir skelėjas. Jis vaizduojamas stovintis ožio traukiamame vežime. Per Rudens lygiadienį „Perkūnas“ paskutinį kartą sužibs ugnimi, primindamas, kad baigėsi vasaros laikas ir perkūnijos reikės laukti iki pavasario. Skulptūros aukštis 4 m, ilgis 7 m.
·    Arvydo Ališankos skulptūra „Vaivorykštė“ (aukštis 4,5 m, ilgis 6 m.) savo monumentalia ir abstrakčia arkos forma, ne tik grąžina mus į šiuolaikinio meno erdves, bet ir nutiesia tiltą į praeitį, į mitinę realybę, kur atkuriamas dangaus ir žemės, Dievo ir žmogaus ryšys. Šį kelią simboliškai užbaigia vientisas ratas, kurį sudaro arka ir ramią dieną vandenyje matomas jos atspindys.
 
Visus maloniai kviečiame į Juodkrantę aplankyti skulptūrų ekspozicijos, o rugsėjo 22 d. vakare sudalyvauti jų deginimo akcijoje.
 
Projekto vadovė Kristina Vaičienė

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija


Renginių kalendorius
Dažniausiai užduodami klausimai
3. Ar reikia mokėti už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinį parką?

Alksnynės kontrolės poste reikia mokėti Neringos miesto savivaldybės nustatytą rinkliavą


Draugai
 

 

   

 

Banners