2020 SKRUZDŽIŲ METAI KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIAME PARKE
Naujienos / Birželio pradžioje Kuršių nerija stebina gyvybės įvairove
2013-06-07

Nuskambėjus žodžiams Kuršių nerija, mintyse daugumai  iškyla balto smėlio kopų, jūros ir marių, sausų pušynų paveikslas. Visą lietuviškąją Kuršių nerijos dalį, apima Kuršių nerijos nacionalinis parkas. O nacionaliniame parke saugoma tai, kas yra natūralu gamtoje su visais jame vykstančiais procesais. Žmogaus vaidmuo čia – pirmiausia gerbti ir saugoti tai, kas vyksta  ir turi vykti gamtoje.  Čia ne tik baltos kopos ir sausi gražūs pušų miškai, čia ir pelkės, ir išvirtę, bei nudžiūvę medžiai, kurie yra namai daugybei retų, ir todėl saugomų, vabzdžių, roplių ir paukščių rūšių.

Taip "miršta" medžiai I. Nuotr. KNNP archyvo

Taip "miršta" medžiai II. Nuotr. KNNP archyvo

Popietė praleista su gamtininku, pirmiausia priverčia nustebti, vėliau suprasti ir pajausti visą gamtos harmoniją. Šiuo metu Grobšto rezervato pievoje žiedus išskleidė mažosios  gegužraibės orchidėjos, pelkėse knibžda varliagyvių - česnakių ir nendrinių rupūžių buožgalviai, čia pat - gerves  išduoda pamesta plunksna, o žengus žingsnį tolyn, pora gervių iš slaptos vietos  nerimastingai pakyla į orą. Stūksantis nudžiūvusių alksnių „miškas“ toli gražu neprimena turistiniuose lankstinukuose aprašomų kvepiančių sausų pušynų. Šis vaizdas tiesiog sužavi, tuo  pačiu leisdamas suvokti, kad tokia žmogaus veiklos nepaliesta aplinka, įmanoma tik ribojant žmonių srautus.

Mažosios gegužraibės orchidėjos žiedas. Nuotr. KNNP archyvo.

Česnakių ir nendrinių rupūžių buožgalviai. Nuotr. KNNP archyvo.

Gervės plunksna. Nuotr. KNNP archyvo

Alksniai pažeisti fitoftoros. Nuotr. KNNP archyvo

Čia pat, už apsauginės kopos, į save dėmesį atkreipia ryškūs pajūrinio pelėžirnio žiedai ir visai mažučiai, vos pastebimi, smulkūs  jūrasmiltės žiedynai. Šioje vietoje, kurioje ribojamas žmonių lankymasis, susiformavusi prieškopė, kuri yra  idealaus Kuršių nerijos skerspjūvio elementas, natūraliai supustomas prieš apsauginį kopagūbrį. Prieškopei iškilti padeda vėjas -  ridendamas smėlio smilteles, kurios užkliūva ir kaupiasi už augalų. Būtent prieškopė yra natūralus barjeras vėtrų ardomam apsauginiam kopagūbriui.

Pajūrinio pelėžirnio žiedai. Nuotr. KNNP archyvo

Sultingosios jūrasmiltės žiedynas. Nuotr. KNNP archyvo

Prieškopė. Nuotr. KNNP archyvo

Gamta Kuršių nerijoje išties nenuspėjama. Vienas iš gamtos pokštų šios vasaros pradžioje – dienos metu virš Kuršių marių tvyrojęs netikėtas rūkas, kurio priežastimi tapo staiga atšilęs ir vėl atšalęs marių vanduo. Unikalus gamtos reiškinys pamaryje privertė stabtelėti ne vieną smalsuolį. „Garuojančių“ marių vaizdas tapo tikra dovana fotografijos mėgėjams, Kuršių nerijos svečiams bei vietiniams gyventojams. 

"Garuojančios" Kuršių marios. Nuotr. KNNP archyvo.

 
Informaciją parengė:
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos
Turizmo ir informacijos skyriaus vedėja
Jolita Gedžiuvienė


Renginių kalendorius
Dažniausiai užduodami klausimai
1. Kokias pagrindines taisykles reikia žinoti lankantis Kuršių nerijos nacionaliniame parke?

Prašome atkreipti dėmesį į apribojimus lankantis Kuršių nerijos nacionaliniame parke


Draugai
 

 

   
   

 

Banners