2020 SKRUZDŽIŲ METAI KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIAME PARKE
Naujienos / Nendrinių skulptūrų ekspozicija ant vandens
2015-06-11
Visą vasarą, iki pat rug­sė­jo 22 d. Gintaro įlan­ką, Juodkrantėje puoš ke­tu­rios Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos me­ni­nin­kų su­kur­tos nendrinės skulp­tū­ros, ku­rios per rudens lygiadienį, Bal­tų vie­ny­bės die­ną, bus iškilmingai su­de­gin­tos pagerbiant saulės palydas ir protėvių atminimą. Rudens lygiadienio šventės metu skulptūros virsta liepsnojančiais meno kūriniais.
 
Kasmet pavasarį Gintaro įlankoje, Juodkrantėje darbuojasi menininkų būrys. Gintaro įkankoje jie palieka po įspūdingą nendrinę skulptūrą, o iš jų suformuota unikali nendrinių skulptūrų ekspozicija ant vandens - džiugina praeivių akis.
 
Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
 
Šiais metais tarptautiniame kūrybinėje stovykloje kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintis latvis Zigmunds Vilnis, menininkai iš Vilniaus  – architektas Mantas Maziliauskas, Povilas Šorys kartu su Milda Repečkaite ir menininkė iš Kauno – Valda Verikaitė.
 
Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
 

Autorė Valda Verikaitė

„SMEIGTĖS“

 

Vaizduojamas motyvas smeigtukai. Tai pats seniausias baltų žemėse randamas, plačiafunkcis, ilgiausią pritaikymo tradiciją menantis baltiškasis aksesuaras, kuris siejamas su audinių atsiradimu ir yra dekoruojamas, baltų simboliniais motyvais. Dviejų skulptūrų kompozicija, įgavusi aksesuaro prasmę ir gerbdama puošia vandens ir žemės suteikiamą gerbūvį.

 

Nuotr. V. Verikaitės

Skulptorius - architektas Mantas Maziliauskas
„MARIŲ ŠVENTYKLĖLĖ“
 
Marių įsčiose Ugnis...
Iš tų Marių kibirkštėlė...
 
Prisimenant Prūsijos Romowe Rikojoto ir kitas pasakiškas tikrovės vietas, - vandenyje sukurtas skulptūrinis - architektūrinis kiauraraščio tūris.
Galvojant apie mūsų pasaulėžiūros erdvinį vientisumą, - tūrinis ženklas svarbus ne kaip fragmentas, o kaip labiau apibendrintas ir tuo būdu talpesnis prasmių lauku, jungiantis tiek baltiškas, tiek bendražmogiškas vertes.
Pagrindinė lygiagretė vedama su MARA (RAMA, Ramovė, Maria), kuri (gal daugiau latviškame paproty) yra darnos ir lygsvaros , bei šiapus – anapus vartelių sutartinė. Tarp apmatų ir ataudų.
Lygiadienio metu, DEGANT, visas ratas – AŠTUONI stulpai, įgaus VIENETĄ, ir ugniai susijungus, jos stulpas staiga pakils į dar didesnį aukštį.
 

Nuotr. M. Maziliausko ir kt.

Skulptorius Zigmunds Vilnis (Latvija)

„NERINGA“

 

Milžinės „Neringos“ skulptūra simbolizuoja dienos ir nakties ritualą, kuris vis keičia vienas kitą. Čia užkoduota rudens lygiadienio prasmė. Vasaros metu karaliauja SAULĖ ir jos šviesa, kurią per rudens lygiadienį pakeis degantis MĖNULIS atnešiantis tamsą.

Nuotr. J. Gedžiuvienės

Kūrėjai Povilas Šorys ir Milda Repečkaitė

„BEGALINIS SODAS“

 

Begalinis sodas – yra baltų kosmoso modelis. Su atspindžiu vandeny tai jau yra AŠTUONETAS, o prūsų kalboje AŠTUONI yra ASMUO. Taigi prūsų pasąmonėje asmuo yra begalinis.

Nuotr. P. Šorio

Akimirkos iš skulptorių kūrybinės stovyklos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Facebook paskyroje.

 

 

Informaciją parengė:

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos

Turizmo ir informacijos skyrius


Renginių kalendorius
Dažniausiai užduodami klausimai
4. Ar galima statyti palapines Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje?

Statyti palapines visoje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje griežtai draudžiama, išskyrus kempingo teritoriją

Draugai
 

 

   
   

 

Banners