Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
Naujienos / Sparnuoti Kuršių nerijos simboliai
2016-04-25

Dar kartą dėkojame visiems, išsakiusiems savo nuomonę renkant Kuršių nerijos paukštį. Paukščio rinkimai sulaukė didelio gamtininkų ir vietos gyventojų bei žiniasklaidos atstovų dėmesio. Apie tai buvo kalbėta nacionalinėje televizijoje ir radijuje, rašoma spaudoje.

Nepaisant to, kad viešą balsavimą dėl Kuršių nerijos paukščio rinkimo teko nutraukti dėl techninių nesklandumų, įvertinę gamtininkų pasisakymus, Kuršių nerijos kultūros paveldo ir istorijos žinovų nuomonę Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija Kuršių nerijos paukščiu nusprendė paskelbti visus  tris, daugiausia žmonių dėmesio sulaukiusius paukščius. Visi jie Kuršių nerijoje dažnai sutinkami, yra lengvai atpažįstami ir pakankamai žinomi, parodo ryšį su kultūros paveldu bei atspindi šiuolaikines aktualijas:

Pilkoji varna – Kuršių nerijos slėpiniai. Tai neatsiejama Kuršių nerijos kultūrinio paveldo dalis, iliustruojanti žmogaus prisitaikymą prie išskirtinai sudėtingų ir skurdžių gyvenimo sąlygų. Vietos gyventojai – kuršininkai  - siekdami paįvairinti skurdų maisto racioną bei papildyti negausias atsargas pavasarį ir vasarą gaudė per Kuršių neriją būriais skrendančias varnas. Jos buvo gaudomos ant žemės patiestais tinklais, viliojant prijaukintomis varnomis bei įvairiais „gardėsiais“. Jų mėsa buvo sūdoma, rūkoma ar troškinama, net uostamiesčio turguose kaip „Neringos balandžiai“ pardavinėjama, plunksnos naudojamos patalams kimšti. Kuršių nerijoje besilankantiems keliautojams tai buvo tikra egzotika, ypatingai daug dėmesio susilaukdavo tinklais pagautų varnų nugalabinimo procesas - varnos sprandas būdavo perkandamas dantimis. Ne veltui šiuos varnų medžiotojus vadindavo „varnakandžiais“. Varnų gaudymo tradicija išnyko po antrojo pasaulinio karo, kartu su pasitraukusiais ar Anapilin išėjusiais kuršininkais. Nepaisant to, varnos iki šiol yra tikros Kuršių nerijos šeimininkės, visus metus drąsiai besijaučiančios tiek laukinėje, tiek gyvenviečių erdvėje.

Jūrinis erelis – gamtos didybės atspindys. Tai didingiausias Kuršių nerijoje gyvenantis sparnuotas plėšrūnas, stebimas „patruliuojantis“ virš sausumos ir marių ar jūros pakrantėse, viso Kuršių marių regiono simbolis. 1800-1970 m. šios rūšies populiacija sparčiai mažėjo ir daugelyje Europos vietų beveik visiškai išnyko. Nuo 1980 m. dėka intensyvių aplinkosauginių veiklų– perimviečių apsauga, maitinimas žiemą ir kt. – populiacija sparčiai atsigauna. Dabartinė Kuršių nerijos jūrinių erelių porų gausa iliustruoja šios rūšies atsigavimo „sėkmės istoriją“ ir pažymi gamtosauginių veiklų bei idėjų svarbą.

Per paskutinius 15 metų Kuršių nerijoje iš viso aptikta 30 jūrinių erelių lizdų ir iškelti 8 dirbtiniai. 14 lizdų jau iškritę, nebetvarkomi. Toks didelis lizdų skaičius susidaro todėl, kad erelis šalia pagrindinio lizdo dar turi 1-2 atsarginius, kuriuose neperi, bet prižiūri „kaip atsarginį variantą“. Šiuo metu Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje peri 6-7 poros jūrinių erelių poros. Jūrinis erelis - pastovus paukštis: poras sudaro visam gyvenimui , o tame pačiame lizde netrikdomas gali perėti ne vienerius metus.

Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija išskirta šios rūšies apsaugai Europos mastu. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Didysis kormoranas – gamtos ir žmogaus priešpriešos simbolis. Tai labiausiai matomas, daugiausiai aptarinėjamas, prieštaringiausiai vertinamas, daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukiantis Kuršių nerijos sparnuotis.

Kormoranai Kuršių nerijoje istoriniuose šaltiniuose aprašyti XIX a. pr., vėliau jie ne kartą  išnykdavo ir vėl atsirasdavo. 1989 m. kormoranai pradėjo kurtis šiauriniame Juodkrantės gyvenvietės pakraštyje kartu su pilkaisiais garniais. Čia jie rado puikią vietą, apsuptą žuvingų Kuršių marių ir Baltijos jūros. 2015 m. šios kolonijos dydis pasiekė 3800 lizdų. Tai didžiausia kolonija Lietuvoje. Siekiant išsaugoti sengirę, kurioje įsikūrė šie sparnuočiai, kasmet vykdomos populiacijos reguliavimo priemonės.

 

Spartus kormoranų populiacijos augimas visoje Europoje ir Lietuvoje parodo natūralios gamtinės pusiausvyros pažeidžiamumą ir skatina žmones žiūrėti į aplinką kaip į visumą, kurioje egzistuoja daug  mums žinomų ir nežinomų priežastinių ryšių. 

Informaciją parengė:

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija


Renginių kalendorius
Dažniausiai užduodami klausimai
3. Ar reikia mokėti už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinį parką?

Alksnynės kontrolės poste reikia mokėti Neringos miesto savivaldybės nustatytą rinkliavą


Draugai
 

 

   

 

Banners