Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
Naujienos / Vorai – mažieji sausumos plėšrūnai
2017-06-27
Vorai – mažieji sausumos plėšrūnai
 
Voragyviai gamtos mylėtojams žinomi kur kas mažiau nei kiti gyvūnai. Kai kurie juos netgi painioja su vabzdžiais, kurie, skirtingai nei vorai, turi šešias kojas ir sparnus. Tačiau voragyviai viena iš gausesnių grupių. Voragyvių (Arachnida) klasę sudaro 45 tūkstančiai rūšių, daugiau nei 100 šeimų. Tai ir nuodingi skorpionai, Laimo ligą ir erkinį encefalitą pernešančios erkės, solpūgos ir pseudoskorpionai randami ne tik po medžių žieve, sutrūnijusioje medienoje, bet ir senų knygų puslapiuose. Ekologiniu požiūriu vorai – puikūs kenkėjų reguliatoriai, vieni svarbiausių sausumos „mažųjų plėšrūnų“. Visi vorai yra plėšrūs, užmuša savo aukas suleisdami nuodus dviem cheliceromis, esančiomis galvakrūtinės pradžioje. Vorai gali sunaikinti tūkstančius kenkėjų, tačiau taip pat gali gana ilgą laiką badauti. Lietuvoje yra 445 vorų rūšys. Turime ir kelias saugomas rūšis, įrašytas į Lietuvos Raudonąją Knygą. Vienas iš gražiausių ir didžiausių Lietuvos vorų yra plūdvoris ir boružinis storagalvis, dar vadinamas raudonuoju eresus (nes tai atitinka lotynišką pavadinimą Eresus cinnaberinus) – vienas spalvingiausių ir ryškiausių vorų, su raudonu pilveliu ir juoda, aksomine galvakrūtine. Iš Kuršių nerijoje gyvenančių vorų verta paminėti vorus kryžiuočius, kurių gražūs tinklai vasaros pabaigoje apraizgo pušų kamienus. Po 2002-ųjų Kuršių nerijoje pasirodė ir egzotiškai atrodanti vorų rūšis – tai vapsvavoriai. Jų pilveliai išties panašūs į vapsvų. Tai vieni didžiausių ir spalvingiausių vorų Europoje. Pasaulyje yra žinomi trijų pobūrių vorai: nariuotapilviai, vorai-paukštėdos, dar vadinami keturplaučiais vorais, ir tikrieji vorai, sudarantys kone 90 procentų visų vorų rūšinės įvairovės. Visame pasaulyje vorų tyrimai iki šiol yra po vabzdžių tyrimų šešėliu. Yra ne vienas straipsnis, kuriame mokslininkai yra įrodę, kad vorai yra geri laboratoriniai, modeliniai tyrimo objektai, jie naudojami molekuliniuose biocheminiuose tyrimuose, ekologijos ir fiziologijos tyrimuose, aktyviai atliekami šilko struktūros tyrimai, pigmentų, tokių kaip haemocyaninas tyrimai. Mokslas, tyrinėjantis vorus, vadinamas arachnologija. Išskiriamos kelios vorų tyrimų kryptys: fauna, paplitimas, retos rūšys, morfologijos ir fiziologijos tyrimai, sistematiniai tyrimai, bendrijų tyrimai. Įvertinus vorų rūšinę sudėtį ir gausumą galima daryti svarbias išvadas kalbant apie buveinės natūralumą ir pažeidžiamumą. Ne mažiau aktualūs yra vorų nuodų tyrimai ir jų pritaikymas medicinoje ir biochemijos moksle, vorų šilko tyrimai ir jų pritaikymas aviacijoje, medicinoje. Kaip vorų tyrimų medicinoje pavyzdys būtų tarantulų išskiriami baltymai ir nuodai, naudojami kaip analgetikai, mažinantys skausmą ir uždegimą.
 
Dr. Marija Biteniekytė
 
 
 
Foto G.Steiblio.  

Renginių kalendorius
D.U.K
6. Kur galima užsisakyti ekskursiją po Kuršių nerijos nacionalinį parką?

KNNP Lankytojų centruose galima užsisakyti gido paslaugas


Draugai
 

 

   
   

 

Banners