Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
Naujienos / Nuo mažiausio iki didžiausio Lietuvos ir pasaulio voro
2017-08-08
Naujausi publikuoti duomenys (Machač, 2016) aprašo 14 naujų vorų rūšių ir vieną naują šeimą. Įdomu tai, kad autoriai dauguma naujų rūšių atrado Neringos pusiasalyje. Kelios rūšys aptiktos ir kituose regionuose (Vilniaus botanikos sode, Trakuose, Labanore).
Mokslo aprašytas mažiausias pasaulyje voras yra patinėlis Patu digua, užaugantis vos iki 0,37 mm. Jį pastebėti gyvenantį samanose nelengva. Kiek didesnės yra dviejų rūšių patelės: Anapistula caecula ir A. jerai  (0,48 ir 0,55 mm), gyvenančios tropikuose, drėgnuose miškuose, samanose. Šias vorų rūšis sunku pamatyti plika akimi tankioje augmenijoje, tad gali būti, kad jie gyvena ir įvairesnėse buveinėse. Europoje iki šiol žinomas aprašytas mažiausias voras yra Anapistula ataecina, sutinkamas tik Portugalijos urvuose. Įdomu tai, kad nepaisant tris metus trukusių paieškų, šių vorų buvo rastos tik patelės .
Vienas mažiausių ir pavojingų žmogui vorų yra juodoji našlė, priklausanti šeimai, kurios rūšis galima lengvai stebėti Lietuvoje. Tai rutuliapilviai. Tačiau Europoje gyvenančios netikrosios našlės žmogui grėsmės nekelia. Mažiausi Lietuvoje vorai yra gaubtatinklininkai, užaugantys iki 5 mm., dauguma vos kelių mm dydžio. Tikima, kad jei toks voriukas įsipainios į plaukus ar nutūps ant rankos, jus lydės sėkmė ir sveikata.
Vienas didžiausių Lietuvos vorų yra plūdvoris (Dolomedes) – saugomas, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą, subrendusios patelės gali siekti 20 mm, o kartu su ištiestomis kojomis net iki 70 mm dydžio. Dėl gausių šerelių, esančių ant kojų, šie vorai nesušlampa ir gali sėkmingai bėgioti vandens paviršiumi.
 Didžiausias pasaulyje voras, priklausantis Sparassidae šeimai, pasižymi įspūdingu savo aštuonių kojų ilgiu, siekiančiu 30 mm, kūnas beveik 5 cm. Jie sutinkami Laoso urvuose. Nors ir yra toks didelis, mokslininkų buvo atrastas palyginus neseniai – tik 2001 metais.
Didžiausias voras, įtrauktas į Gineso rekordų knygą, ištiesęs kojas sieka 28 cm. Tai Goliato paukštėdos patinas, priklausantis Tarantula genčiai. Nors tai įspūdingo dydžio voras, tačiau maitinasi įvariais ropojančiais ir šokinėjančiais bestuburiais, retai smulkiais stuburiniais.
Europoje mes sutinkame sinantropinius vorus iš Tegenaria genties. Tai dideli, šeriuoti vorai, kurių patelių kūnas didesnis nei centimetro, o kojos ilgos, padengtos gausiais plaukeliais, todėl voras atrodo grėsmingai, nors žmogui nepavojingas.
Araneus diadematus  irgi yra vieni stambesnių vorų. Ypač dideliu, apvaliu pilveliu pasižymi subrendusios patelės, siekiančios iki 20 mm. Tai trečioji pagal gausumą vorų šeima pasaulyje ir viena geriausiai pastebimų Lietuvoje.
 Caerostris darwini, gyvenantis Madagaskare, rezga tinklą per upę, kurio gija gali būti iki 25 metrų ilgio. Tačiau pats voras tesveria 0,5 gramus ir yra 1,5 cm dydžio slapukas,  prisitaikęs savo spalva imituoti medžio žievę.
Didžiausius tarp medžių kabančius tinklus, siekiančius 1 metrą, rezga Nephila komaci vorai. Ištiesus kojas šis voras gali būti delno dydžio, tačiau palyginus su Caerostris – jų tinklai nykštukiniai.
 
Parengė dr. Marija Biteniekytė
Nuotr. G. Steiblio
 

Renginių kalendorius
D.U.K
6. Kur galima užsisakyti ekskursiją po Kuršių nerijos nacionalinį parką?

KNNP Lankytojų centruose galima užsisakyti gido paslaugas


Draugai
 

 

   
   

 

Banners