Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
Naujienos / Pavojingiausi, nuodingiausi vorai. Ar turime tokių Lietuvoje?
2017-10-11
    Vorų baimė yra kiek nepelnytai per didelė. Kasmet žmonės patiria įvairiausių traumų, susijusių su naminiais augintiniais - juos apdrąsko katės, sukandžioja šunys, mirštama nuo bičių ar vapsvų įkandimo, patyrus anafilaksinį šoką, ir į tai nėra taip stipriai reaguojama. Tačiau jeigu įkanda voras – baimė didžiulė.  Mokslininkai, tyrinėjantys vorus, sako, kad jie yra daugiau naudingi, nei pavojingi. Vorai yra žinomi medicinoje.Tarantulų išskiriamuose nuoduose esantys baltymai naudojami kaip analgetikai, mažinantys skausmą ir uždegimą, o voratinklinis šilkas naudojams atkuriant kremzles ir kaulinį audinį.
   Beveik visi vorai turi nuodus. Iš 110 dabar gyvenančių vorų šeimų tik viena šeima (Uloboridae) neturi nuodų. Tačiau dauguma voriukų yra tokie gležni, kad negali prakąsti žmogaus odos ir yra visiškai nepavojingi.
   Voro išskirtinis požymis yra cheliceros. Tai iš kelių narelių sudaryta pirmoji galūnių pora. Jos priekyje yra nagelis, kurio pagalba yra sušvirkščiami nuodai.  Chelicerų esminė funkcija - griebti ir sulaikyti grobį. Jos pamate atsiveria nuodų liauka. Cheliceras naudoja aukai sugauti, žudyti, sutraiškyti grobį. Kai  kurie vorai cheliceras naudoja įsirausimui. Vorai savo grobio neplėšo, tačiau suleidžia nuodus kartu su virškinimo sultimis ir po kurio laiko savo auką „išsiurbia“. Iš vabzdžio lieka tik chitininis kietas dangalas. Paskaičiuota, kad per dieną savo tinklu kryžiuotis sugauna apie 250 vabzdžių.
    Dėka nuoduose esančių stiprių fermentų ir neurotoksinų šie mažieji sausumos plėšrūnai geba sugauti gerokai už save didesnį grobį. Lietuvoje gyvenantys plūdvoriai, gebantys išsilaikyti vandens paviršiuje ir panerti, pasigauna nedideles žuvis ir varliagyvius, kurie gali sverti 5 kartus daugiau nei pats voras.
    Nors kai kurie Lietuvoje gyvenantys vorai atrodo pavojingi, tačiau žmogui grėsmingų nėra ir bijoti tikrai neverta. Pats voras niekuomet žmogaus nepersekioja ir nepuola,  nebent būtų suspaustas ar kaip kitaip užkliudytas. Įkąsti žmogui gali vorai kryžiuočiai, kai kurie maišavoriai, rutuliapilviai.  Poveikis priklauso nuo individualaus žmogaus ir vietos, į kurią buvo įgelta, tačiau net ir blogiausiu atveju tai yra mažiau skausminga nei bitės įkandimas.
Aišku, dabar, kai atviros sienos, kai kurie vorai, ieškodami saugios aplinkos, pasislepia tarp eksportuojamų vaisių, traukinių, autobusų pakampėse ir sėkmingai gali migruoti toli nuo savo natūralaus paplitimo arealo. Tokiam vorui įkandus pasekmės gali būti rimtos, todėl suprantama, kad žmonės ima bijoti ir vietinių vorų.  Bet tai daugiau išimtis, nei taisyklė 
 
 Parengė dr. Marija Biteniekytė
 
Foto. E. Duderis

Renginių kalendorius
D.U.K
2. Ar keltas į Kuršių neriją yra mokamas?

Taip. Informaciją apie keltų grafikus ir kainas galite rasti AB „Smiltynės perkėla“ tinklapyje


Draugai
 

 

   
   

 

Banners