Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
Naujienos / Grybų tyrimai Kuršių nerijoje
2017-10-18

 

Šiemet užderėjus ypatingai gausiam grybų derliui, Kuršių nerijos nacionaliame parke buvo vykdomi grybų tyrimai. Jais siekta įvertinti, kiek yra žinoma grybų rūšių Kuršių nerijos nacionaliniame parke? Kaip jie paplitę? Kokia jų svarba buveinėms? Kokios retos ir saugomos grybų rūšys randamos parke? Kokia jų būklė? Kuršių nerijos nacionalinis parkas ne vienus metus buvo tiriamas mikologų: stebėta grybų kaita po miško gaisro, tirtas kormoranų kolonijos poveikis grybams sengirėje, tačiau apibendrintų ir išsamių tyrimų apimančių įvairias parko buveines nebuvo vykdoma.

Grybai yra nepaprastai svarbi ir gausi gyvų organizmų karalystė, tačiau dažnai yra užmiršta, ignoruojama ir neįvertinta. Pasaulyje gali būti daugiau nei 1,5 milijono grybų rūšių, Lietuvoje priskaičiuota apie 6000-7000. Grybų rūšių samprata keičiasi kasmet. Tai, kas vakar buvo viena rūšis – šiandien jau trys, o kelios panašios rūšys jungiamos į vieną. Šiuos pasikeitimus sukėlė DNR tyrimų metodų panaudojimas gyvosios gamtos pažinimui. Tačiau svarbiau yra ne pavadinti grybą, o pasakyti, ką jis veikia, kokį vaidmenį užima ekosistemose, kaip susijęs su augalais ar gyvūnais. Grybai gali būti saprotrofai (ardantys organines medžiagas ir grąžinantys į dirvožemį mineralines medžiagas), mikoriziniai (prisitvirtinantys prie augalų šaknų ir padedantys jiems paimti iš dirvožemio vandenį ir mineralines medžiagas) ir parazitiniai grybai (pašalinantys silpnus augalus ir leidžiantys išlikti stipresniesiems).

Vykdyto tyrimo pirminiai rezultatai parodė, kad parko buveinių įvairovė nėra labai didelė, bet jos yra specifinės ar net unikalios. Smėlynų buveinėms būdingi labai saviti grybai, galintys augti gana ekstramaliose sąlygose ant pustomo smėlio. Smiltyninis ausūnis (Peziza ammophila) ir Hadriano poniabudė (Phallus hadriani) reti ir įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą grybai augantys keliose vietose atvirose smėlio kopose. Žieminis vertinis (Tulostoma brumale) ir kopinė trapiabudė (Psathyrella ammophila) dažniau sutinkami kopose, bet labai jautrūs bet kokiems buveinių struktūros pakitimams. Parko pušynuose, ypač brandžiuose, didelė mikorizinių grybų, baravykinių (Boletales), ūmėdžių (Russula), nuosėdžių (Cortinarius), įvairovė. Juodalksnynuose skurdžiau antžeminių grybų, bet gausu medieną ardančių kempininių. Parke ir už jo ribų stebima svetimžemio grybo raudonojo auksabaravykio (Aureoboletus projectellus) gana staigus plitimas, prasidėjęs būtent Kuršių nerijoje.

Reiktų ne vienų metų tyrimų norint atskleisti visą grybų, kurių vaisiakūniai yra trumpaamžiai, labai priklausomi nuo meteorologinių sąlygų ir dažnai turi kelių metų derėjimo ir nederėjimo ciklus, įvairovę. Surinkta buvusių tyrimų ir apibendrinta grybų paplitimo ir specifiškumo buveinėms medžiaga padės geriau suvokti ir įsivaizduoti grybų įvairovės mąstą ir jų svarbą Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Jeigu teko rasti įdomų ar nematytą grybą Kuršių nerijoje, pasidalinkite nuotraukomis su prierašu apie radimvietę ir atsiųskite į Gamtos skyrių gamta@nerija.lt. Dėkojame už prisidėjimą pažįstant grybų pasaulį!

Parengė:

Dr. Reda Iršėnaitė (Gamtos tyrimų centras) ir Gamtos skyrius

 

 


Renginių kalendorius
D.U.K
2. Ar keltas į Kuršių neriją yra mokamas?

Taip. Informaciją apie keltų grafikus ir kainas galite rasti AB „Smiltynės perkėla“ tinklapyje


Draugai
 

 

   
   

 

Banners