Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
Naujienos / Nuo smulkiausios dalelės iki didelio Kuršių nerijos geologinio paveikslo
2017-10-26

 „Paprastas akmuo yra tol, kol nežinome jo istorijos“ (S. Saarmann)

Lietuvos geologų sąjunga ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, spalio 21-22 d. kvietė pažinti įdomius, įvairius, seniausius ir kartais sunkiai suvokiamus Žemės geologinės sandaros procesus. Lietuvos geologų sąjungos tyrėjai Simonas Saarmann, Laura Gedminienė, dr. Gražina Skridlaitė ir dr. Donatas Pupienis pristatė vykdytų geologinių tyrimų rezultatus Kuršių nerijoje, vykstančius geologinius pokyčius ir pamokė žaismingų metodų darbui su jaunimu.

Sunku patikėti, bet, anot  Gražinos Skridlaitės, pasaulio formavimosi procesuose dabartinė Nidos vieta buvo net už ekvatoriaus, o pati Kuršių nerija yra ant 40 km gylyje esančių vulkaninių salų kilmės pagrindo, kurios formavosi prieš 1.83 mlrd. metų. Iš ankstesnių laikų – 500 mln. metų atgal – po Kuršių mariomis yra ir subrendusios naftos telkiniai. Giluminis rytų-vakarų krypties lūžis priartina uolienas, kuriose vyksta urano ir kitų radioaktyvių elementų skilimo procesai, todėl šioje teritorijoje turime geoterminės energijos išteklių ilgam. Geologinė vertybė - marių mergelis - yra po Kuršių mariomis ir Rusijos dalyje. Nors po kopomis pasklidęs gana plačioje teritorijoje, tik kai kuriose vietose randasi arčiau žemės paviršiaus ir išspaudžiamas tada, kai kopa „juda“ (pavyzdžiui, Parnidžio kopos papėdėje).

Šiuo metu tebevykstantys geologiniai procesai vakarinę Lietuvos dalį gramzdina, o šiaurinę Skandinaviją, priešingai, kelia. Tai viena iš priežasčių, kodėl Baltijos jūros lygis kyla. Nuoseklus apsauginio kopagūbrio tvirtinimas ypač prasminga Kuršių nerijos nacionalinio parko veikla, leidžianti kaupti smėlio atsargas ne tik kranto išsaugojimui, bet ir palvės apsaugai. Sunykus apsauginiam kopagūbriui, druskingas jūros vanduo lengvai pasiektų palvės zoną, kas visiškai pakeistų dabartinę ekosistemą visoje Kuršių nerijoje.

Dažnas lankytojas lygina didžiajame kopagūbryje pustomų kopų vaizdą su buvusiu prieš dešimtmetį ir stebisi, kaip žemėja kopos. Lietuvos geologų sąjungos atstovai tai patvirtino - didysis kopagūbris netenka smėlio šaltinio iš Sambijos pusiasalio, todėl jo žemėjimas, deja, neišvengiamas. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiksmai sulaikyti pustomą smėlį atitvarais, smėlio gaudyklėmis ir lankytojų srautų reguliavimu yra bandymas sulėtinti natūralią gamtos kaitą.

Dr. D. Pupienis pristatė vasarą vykdytų tyrimų Kuršių nerijoje pirminius duomenis, kurie atskleidžia apsauginio kopagūbrio vidinę struktūrą įvairiais laikotarpiais. Taip pat mokslininkas su tarptautine komanda tiria Post-Litorinos jūros laikotarpio protakos vietą netoli Juodkrantės, kuria Kuršių marios buvo sujungtos su Baltijos jūra. Galutiniai tyrimo rezultatai prisidės prognozuojant smėlio dangos pokyčius ateityje ar audrų padarinius.

Suprasti geologinius procesus, trunkančius milijardus metų, ne taip paprasta be pasirengimo, todėl buitinės aplinkos priemonės tampa gerais pagalbininkais. Pavyzdžiui, S. Saarmann mokyklose uolienų sluoksnių ir jų raukšlių susiformavimą demonstruoja sluoksniuojant audinius ir juos sustumiant, uolienas veikiantį slėgį –  vaikams šokinėjant ant jų.  L. Gedminienė vaizdžiai „formuoja“ uolienų ir organikos sluoksnius iš miltų ir kavos, įterpdama sėklas ir augalus. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija būtinai kvies kurti bendras edukacines veiklas Lietuvos geologų sąjungos kūrybingus specialistus!

Po seminaro „paprasti“ akmenys tapo granitais, klintimis, dolomitais, bazaltais, titnagais ir fosilijomis. Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojams siūlome atkreipti dėmesį į įvairų uolienų pasaulį mūsų pakrantėje. Susirinkus saujelę akmenų, sudėlioti juos pagal spalvą, šviesumą, blizgesį, kietumą, grūdelių sudėtį, gal juose pamatysite fosilijų, gijų, skirtingų mineralų, ir taip gausite atskirų uolienų rinkinius. O jei keliaudami Baltijos jūros pakrante rasite tamsių minkštų akmenų – tai durpės, atnešamos iš Rusijos pusės, kurių viduje yra prieš šimtmečius gyvenusių vabalų ir augalų sėklų liekanų. Atminkite, jog pajūryje randami akmenys yra keliautojai iš jūros dugne esančių uolienų ar Švedijos ir Suomijos krantų atplaišų, o jų tolimesnis kelias per tūkstantmečius yra pavirsti moliu ir smėliu, maitinančiu paplūdimius ir kopas.

Nuotr. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos archyvas ir Lietuvos geologų sąjungos

 

Informaciją parengė:

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Lietuvos geologų sąjunga


Renginių kalendorius
D.U.K
8. Kur galėtume rasti informaciją apie nakvynės paslaugas Neringoje?

Viešbučių, teikiančių nakvynės paslaugas Neringoje, sąrašą galite atsisiųsti


Draugai
 

 

   
   

 

Banners