2020 SKRUZDŽIŲ METAI KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIAME PARKE
Naujienos / Konferencijose - klimato kaitos prognozės ir dabar vykstantys pokyčiai
2017-11-17

 

 

Rygoje organizuotoje klimato kaitos konferencijoje „Baltijos šalių mažo ŠESD kiekio, atspari klimato kaitos pokyčiams ekonomikos plėtra“ KNNP direkcijos direktorės pavaduotoja L. Dikšaitė skaitė pranešimą apie apsauginio kopagūbrio tvarkymą kaip esminės priemonės pajūrio apsaugai taikymą ir pristatė „Baltijos jūros kranto (apsauginio kopagūbrio) tvirtinimas Kuršių nerijoje“ projekto veiklas. Konferencijoje dalyvavo Baltijos šalių ir savivaldybių institucijų, mokslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, svečiai iš Europos Komisijos, Norvegijos, Fidžio salų. Joje buvo keičiamasi Baltijos šalių pasiekimais, iššūkiais ir gerosiomis patirtimis mažinant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį.

Konferencijos pagrindinė mintis – klimatas keičiasi, ir žmonėms būtina prisitaikyti technologiškai. Siūloma iš pagrindų atnaujinti transporto ir energetikos sektorius bei investuoti į ekosistemos paslaugas (angl. ecosystem services). Vienas iš pavyzdžių – Kopenhagoje už 1,3 mlrd. Eur per 20 metų laikotarpį ketinama sukurti moderni vandens surinkimo sistema su rezervuarais, apsodintais augalais. Kitas vykdomas eksperimentas Olandijoje – skirtingų žemės ūkio kultūrų sodinimas rėžiais viena šalia kitos. Latvijos Valstybinių miškų įmonė dalinosi patirtimi, kaip selekciniu būdu atrenka drėgmei atsparesnius medžių daigus ir keičia ratuotą miško ruošos techniką į vikšrinę.

Žvelgiant arčiau, Rusijoje, Kaliningrado srityje, esančio nacionalinio parko „Kuršskaja Kasa“ jubiliejinėje parko 30-mečio mokslinėje-praktinėje konferencijoje mokslininkai taip pat kėlė klimato kaitos problemą: padaugėjusių vakarų ir šiaurės vakarų krypties vėtrų, padidėjęs kritulių kiekis, mažesnė sniego danga. KNNP direkcijos botanikė R. Ilginė dalinosi savo tyrimo rezultatais, kaip per pastarąjį dešimtmetį ženkliai sumažėjo pajūrinės zundos (Eryngium maritimum) populiacija Kuršių nerijos Lietuvos dalyje. Pagrindinės  priežastys - natūralus užaugimas, kai atviro smėlio buveinės apauga žoliniais ir sumedėjusiais augalais bei invazinės rūšies - raukšlėtalapio erškėčio plitimas. Tačiau šį spartesnį užaugimą skatina pailgėjusi augalų vegetacija dėl šiltesnės oro temperatūros, kuri Kuršių nerijos dalyje pakilo vienu laipsniu 1981-2010 m. laikotarpiu. Taip pat didelę įtaką pajūrinės zundos populiacijos struktūrai turi šernų veikla. Antroje vasaros pusėje šernai masiškai išėda zundų šakniastiebius, dėl ko žydinčių augalų sumažėjo 50 proc., o nežydinčių augalų 24 proc. sudaro smulkūs individai. Tokie pokyčiai gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos pajūrinės zundos populiacijos gyvybingumui.

Siekiant įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus, valstybės, savivaldybėms ir nevyriausybinėms organizacijoms būtina bendradarbiauti. Tačiau, kaip konferencijoje Rygoje pabrėžė Latvijos nevyriausybinės organizacijos, prisitaikymui prie klimato kaitos yra reikalingas visuomenės švietimas, orientuotas į žmonių gyvenimo būdo keitimą, vartojimo mažinimą, gamtos pažinimą. Tad, kol ilgus metus derinamos prisitaikymo prie klimato kaitos programos ES lygiu ir laukiame atsinaujinančios energijos bei technologijų panacėjos, pradėkime nuo savęs.

Informaciją parengė Gamtos skyrius

 


Renginių kalendorius
Dažniausiai užduodami klausimai
3. Ar reikia mokėti už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinį parką?

Alksnynės kontrolės poste reikia mokėti Neringos miesto savivaldybės nustatytą rinkliavą


Draugai
 

 

   
   

 

Banners