2020 SKRUZDŽIŲ METAI KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIAME PARKE
Naujienos / Sėkmingi vandeninės plaumuonės atkūrimo darbai
2018-06-22
Pervalkos įlankoje nuo seno auga vandeninė plaumuonė (Nymphoides peltata). Šis dekoratyvus vandens augalas, nedaugeliui žinomas, nes tai reta ir saugoma rūšis.
Vandeninė plaumuonė reta visame savo natūralaus paplitimo areale, todėl įrašyta į daugelio Europos šalių Raudonąsias knygas. Lietuvoje šiai rūšiai suteikta 1(E) apsaugos kategorija, o tai reiškia, kad rūšis sparčiai nyksta ir jos išsaugojimui būtina taikyti specialias apsaugos priemones.
Plaumuonė geriausiai auga ramiuose, stovinčio ar lėtai tekančio vandens telkiniuose. Augalas geba puikiai adaptuotis prie kaičių aplinkos sąlygų: gali augti iki 4 m gylio, o nukritus vandens lygiui pajėgia išgyventi sausuminėse buveinėse. Dauginasi vegetatyviškai (šakniastiebiu) arba sėklomis. Žydi liepos - rugpjūčio mėnesiais, žiedai - dekoratyvūs, ryškiai geltoni. Dar neprasiskleidę pumpurai tūno po vandeniu ir tik tą rytą, kai pumpuras ruošiasi prasiskleisti, jis išneria į vandens paviršių. Žiedus apdulkina įvairūs vabzdžiai, tačiau galima ir savidulka. Vakarop žiedynkotis nulinksta ir peržydėjęs žiedas pasineria po vandeniu. Čia ir brandinamos sėklos. Subrendusios, plokščios formos sėklos yra padengtos patvaria hidrofobiška medžiaga bei turi šerelius pakraščiuose. Tokios savybės leidžia net keletą savaičių plūduriuoti vandens paviršiuje. Per tą laiką sėklas išnešioja vandens srovės. Jei sėklos prilimpa prie vandens paukščio plunksnų, tai vandens augalą jie gali išplatinti ir į gerokai nuo gimtojo vandens telkinio nutolusiose teritorijose.
Vandeninė plaumuonė šviesinis augalas, todėl geriausiai auga atvirose vandens telkinio vietose. Jei jos buveines užima nendrynai, plaumuonė nepajėgia konkuruoti, skursta ir palaipsniui išnyksta.
Pirmą kartą Lietuvoje vandeninės plaumuonės radimvietės minimos J. Abromeit, 1898 metais išleistame leidinyje Flora von Ost – und Westpreussen. Tais laikais ji augusi Danės upėje ties Klaipėda, Krokų lankos ežere bei Nemuno deltos atšakose. Šiuo metu žinomos kelios radavietės yra Danės upėje ties Klaipėda, Kuršių mariose bei į marias įtekančios Nemuno deltos upelės atšakoje.
Vandeninei plaumuonei tinkamų augti ramių įlankėlių Kuršių nerijos marių pakrantėje yra labai nedaug. Žinomos buvo tik dvi radavietės: ties Nida ir Pervalka. Augimvietėje prie Nidos vandeninę plaumuonę nugalėjo plintantys nendrynai ir ji išnyko. Pervalkos įlankoje plaumuonė pirmą kartą aptikta 1997 metais. Tuo metu ji buvo įsikūrusi nedidelėje nendrių sąžalynais atribotoje įlankėlėje. Keletą dešimtmečių populiacijos būklė buvo gera, augalai sudarė tankius sąžalynus. Deja, įlankėlė palaipsniui užaugo nendrėmis ir liko tik pavieniai skurstantys plaumuonės augalai.
2018 metais liepą bus tęsiami pradėti darbai, siekiant reguliuoti nendrynų plitimą. Norint užtikrinti palankią retos augalų rūšies būklę – būtini nuolatiniai priežiūros darbai.
 
Informaciją parengė
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos
Gamtos skyrius
 
 
 
 
 
Foto: E. Razmienė

Renginių kalendorius
Dažniausiai užduodami klausimai
2. Ar keltas į Kuršių neriją yra mokamas?

Taip. Informaciją apie keltų grafikus ir kainas galite rasti AB „Smiltynės perkėla“ tinklapyje


Draugai
 

 

   
   

 

Banners