Įsigydami LANKYTOJO BILIETĄ prisidėsite prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo!!!
Naujienos / Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas “Natura 2000” teritorijose (I)
2018-11-26
Ankstesniais laikais gamtos apsauga buvo suprantama gana tiesmukai – manyta, kad apribojus ar uždraudus žmonių veiklą, biologinė įvairovė bus išsaugota. Tačiau problemos nebuvo išspręstos, nes nemaža dalis gamtinių vertybių yra susiformavusios ir gali išlikti ne vien natūralios gamtinės raidos metu, bet ir įtakojant žmogaus vykdomai veiklai. Pavyzdžiui, natūralios pievos išlieka tik dėka tradicinio ūkininkavimo: šienavimo, ganymo. Tuo tarpu taikant pasyvią gamtosaugą, Lietuvoje sunyko daugybė gamtiniu požiūriu vertingų teritorijų. Nevykdant jokios veiklos saugomose teritorijose - ekosistemos degradavo, nyko gamtinės vertybės (specifinės buveinės bei su jomis susijusios retos gyvūnų ir augalų rūšys). Iš kitos pusės, intensyvi ūkinė veikla gamtines vertybes taip pat naikino.
Norint išsaugoti biologinę įvairovę neužtenka priimti teisinius dokumentus ar įsteigti saugomas teritorijas – svarbiausia yra užtikrinti realią retų rūšių ar natūralių buveinių apsaugą, tinkamai tvarkant gamtines teritorijas. Aktyvios gamtosaugos - gamtotvarkos veiklos Lietuvoje prasidėjo palyginti nesenai, maždaug prieš dvidešimtmetį.
Kuršių nerija ir Baltijos pakrantės lyguma yra atskiras geografinis rajonas su savitomis geomorfologinėmis ir klimatinėmis sąlygomis. Tikriausiai nereikia įrodinėti, kad Kuršių nerija yra išskirtinė teritorija Lietuvoje, o neriją pristatantys vaizdiniai siejasi su jūra, mariomis ir smėlio kopomis. 
Kuršių nerijos gamtinės aplinkos unikalumas yra susijęs su atviromis smėlynų ekosistemomis. Stiprūs vėjai, pustymas, sausi ir greit įkaistantys nederlingi dirvožemiai, druskingas vanduo, staigios ir dažnos oro permainos nulėmė nerijos augalijos (ir su ja susijusios gyvūnijos) savitumą.
Didžiausiu biologines įvairovės išskirtinumu ir verte pasižymi atviros kopų buveinės. Baltosiose kopose kur laisvai keliauja pustomas smėlis, auga Rytų Baltijos pajūrio endeminiai augalai: baltijinė linažolė, baltijinis pūtelis, baltijinė stoklė. Baltijinė linažolė yra įrašyta į Lietuvos ir Europos sąjungos retų, nykstančių bei saugomų rūšių sąrašus. Pilkosiose kopose veisiasi reti drugiai (pajūrinė kukulija, pajūrinis dirvinukas ir kt.) tik Kuršių nerijos kopose yra aptikta Baltijos šilkabitė. Pilkosiose kopose peri Lietuvoje ir Europos  sąjungoje saugoma paukščių rūšis – dirvoninis kalviukas.
Balto smėlio kopos su retakeriais augalais bei pilkosios kopos padengtos skurdžia augmenija, kerpėmis ir samanomis yra lyg smėlynų buveinių vaikystė ir jaunystė. Laikui einant atviros buveinės apauga krūmais, medžiais ir palaipsniui kopos virsta mišku. Tai natūralus procesas, tačiau jam vykstant yra prarandamos gamtinės vertybės, dėka kurių  Kuršių nerija yra ypatinga. Keletas pavyzdžių: žoline augmenija apaugant baltosioms kopoms - išnyksta baltijinė linažolė, nes dėl resursų nepajėgia konkuruoti su kitais žolynais. Šis augalas gali išgyventi tik atviruose smėlynuose. Pilkosioms kopoms apaugant medžiais, nebelieka vietų, kur dirvoninis kalviukas gali sukti lizdą.
Taigi šiuo atveju siekiant išsaugoti Kuršių nerijos gamtos unikalumą, būtina išlaikyti kopas „vaikystės ir jaunystės“ stadijose – neleisti joms tapti mišku apaugusiomis kopomis.
Pirmasis Kuršių nerijos gamtotvarkos planas buvo patvirtintas 2008 metais. Šio plano tikslas - atkurti ir išsaugoti atviras  pajūrio smėlynų buveines: įvairaus tipo kopas, smiltpieves, miško laukymes ir tuo pačiu su šiomis buveinėmis susijusias specifines augalų ir gyvūnų rūšis. Kad ir kaip prieštaringai atrodytų – šiam tikslui pasiekti – būtina stabdyti natūralius gamtinius procesus tai yra bandyti išsaugoti amžiną smėlio kopų jaunystę – neleisti joms užaugti mišku.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke gamtotvarkos plano veiklos – medžių ir krūmų kirtimas buvo ir yra vykdomas Naglių, Grobšto gamtiniuose rezervatuose bei Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje. Teritorijos kuriose vykdomi kirtimai buvo atrinktos atsižvelgiant į galimybę atkurti prieš tai jose buvusias buveines.
Tradiciškai žiniasklaidos straipsnių antraštės provokuoja negatyviam jausmui. Šiuo tekstu siekiama paaiškinti visuomenei, kad Kuršių nerijoje nėra ištisai kertami medžiai, naikinama Lietuva ar siekiama IKEA naudos. Taip – išties, buvo laikas kai mišką sodino, kad žmonės saugiai galėtų gyventi savo kaimuose, tačiau reikia nepamiršti, kad smėlio kopos taip pat yra išskirtinių gyvų būtybių namai. Kuršių nerija niekada nebuvo ištisai apaugusi mišku. Tai buvo mozaikiškas kraštas su miško salomis, pustomomis bei žole apaugusiomis kopomis. Dėka šios dinamiškos įvairovės Kuršių nerija ir yra unikali.
 
Informaciją parengė:
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija
Gamtos skyrius
R.Ilginė
 

Renginių kalendorius
Dažniausiai užduodami klausimai
1. Kokias pagrindines taisykles reikia žinoti lankantis Kuršių nerijos nacionaliniame parke?

Prašome atkreipti dėmesį į apribojimus lankantis Kuršių nerijos nacionaliniame parke


Draugai
 

 

   

 

Banners