2020 SKRUZDŽIŲ METAI KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIAME PARKE
Naujienos / NUO DRAUSTINIŲ IKI NACIONALINIŲ PARKŲ
2020-10-09
Šiais metais minime 60 metų, kai Lietuvoje buvo įsteigti pirmieji tikri gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai, siekiantys išsaugoti vertybes. 1960 m. rudenį, remiantis Gamtos apsaugos įstatymu, numačiusiu pagrindines saugomų teritorijų kategorijas, buvo paskelbti 89 draustiniai, apimantys beveik visas tuo metu žinomas vertingiausias Lietuvos teritorijas, pradedant Anykščių šileliu ir baigiant Kuršių nerija.
 
 
Vėliau draustinių tinklas buvo sparčiai pildomas naujais draustiniais, naujomis jų rūšimis. Septintojo dešimtmečio pabaigoje pradėta aktyviai diskutuoti dėl nacionalinių parkų steigimo, įsteigtas pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iš esmės buvo užbaigta tai, kas buvo suplanuota per ankstesnį laikotarpį, t. y. sukurta Lietuvos saugomų teritorijų sistema, prilygstanti Europos standartams.
 
Dalies draustinių pagrindu buvo steigiami nacionaliniai ir regioniniai parkai. Kuršių nerijos ir Platelių kraštovaizdžio draustinių pagrindu atitinkamai įsteigti Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai parkai, Anykščių šilelio, Aukštadvario, Metelių kraštovaizdžio draustinių pagrindu atitinkamai įkurti Anykščių, Aukštadvario, Metelių regioniniai parkai, Nemuno deltos botaninio-zoologinio draustinio pagrindu – Nemuno deltos regioninis parkas ir t. t.
 
Iki nacionalinių ir regioninių parkų tinklo sukūrimo, pagal plotą draustiniai buvo svarbiausia saugomų teritorijų dalis. Dabar savarankiški draustiniai užima tik apie 3 proc. šalies ploto, bet jie neprarado savo svarbos gamtos vertybių, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugoje.
 
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktoriaus pavaduotojos Rūtos Baškytės, dalyvavusios mūsų krašto saugomų teritorijų sistemos kūrime, pasaulio valstybės jau seniai sutaria dėl būtinybės išsaugoti gamtos vertybes, kraštovaizdį, biologinę įvairovę. Kiekviena ieško tinkamiausio kelio, bet akivaizdu, kad išsaugoti lengviau ir pigiau, nei atkurti. Saugomų teritorijų nauda neįkainojama: jos suteikia kokybiškus gamtos išteklius (vandenį, augmeniją, dirvožemį, orą, kt.), sudaro sąlygas žmonių poilsiui, sveikatai, kuria, saugo genetinius išteklius, padeda išlaikyti klimato balansą, taigi sudaro prielaidas mums išlikti šioje planetoje.
 
Dabar Lietuvoje yra apie 400 valstybinių ir savivaldybių draustinių. Pagal saugomų vertybių pobūdį skiriami gamtiniai (geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, pedologiniai, botaniniai, zoologiniai, botaniniai-zoologiniai, genetiniai, telmologiniai, talasologiniai), kultūriniai (archeologiniai, istoriniai, etnokultūriniai, urbanistiniai / architektūriniai) ir kompleksiniai (kraštovaizdžio, kartografiniai) draustiniai.
 
Draustiniai – saugomos teritorijos, skirtos moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingoms vietovėms, jose esančioms gamtos ir kultūros paveldo vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti. Draustiniuose ūkinė veikla galima, galimas ir lankymas.
 
Ne vienas draustinis jau pritaikytas lankymui: tai Daugyvenės, Germanto, Jiesios, Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniai, Juozapinės geomorfologinis draustinis ir kiti. Čia pastatyti informaciniai stendai, įrengti pažintiniai takai, apžvalgos vietos.  
 
ES finansuojamo projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ sudėtyje bus sutvarkyti draustiniuose saugomi kraštovaizdžio kompleksai (Šiliniškių ir Baluošo, Punios šilo, Kylininkų, Asvejos ežero pakrantės, Šventosios aukštupio, Betygalos, Salanto, kt.).
 
Ne taip paprasta atskleisti lankytojui sudėtingo kraštovaizdžio struktūrą, svarbą, tad tenka ieškoti netradicinių sprendimų. Pavyzdžiui, Kylininkų kraštovaizdžio draustinio, esančio Vištyčio regioniniame parke, kalvyno struktūra bus pavaizduota žemės paviršiaus pjūvio juostomis, vingiuojančiomis skirtingomis kryptimis. Tai bus tarsi galvosūkis lankytojui, kurį reikės pasigilinus įminti, susivokti. Sumažinta Punios kilpa, juosianti senąjį šilą – takas, atkartojantis Nemuno vagą, leis pažinti Punios šilo vertybes ir neįgaliesiems.
 
 
Dubysos valstybinis ichtiologinis draustinis
 
 

Diana Rakauskaitė, Viešųjų ryšių specialistė, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Antakalnio g. 25, LT-10312, Vilnius; tel.: 869835776 


Renginių kalendorius
Dažniausiai užduodami klausimai
4. Ar galima statyti palapines Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje?

Statyti palapines visoje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje griežtai draudžiama, išskyrus kempingo teritoriją

Draugai
 

 

   
   

 

Banners