Aktualiausi klausimai

Naujienos

Bendra informacija

Kontaktai

Žemėlapiai

Foto galerija



Naudingos nuorodos
 
Informacija turistams   

ŽmogusGamtaInformacija turistams
Lankytinos vietos   


  KAIP ATVYKTI Į KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINĮ PARKĄ

  KELTŲ JUDĖJIMO TVARKARAŠTIS

  GYVENVIETĖS

  APGYVENDINIMO ĮSTAIGOS

  MUZIEJAI

  LANKYTINOS VIETOS

  LAISVALAIKIS

  SVARBIAUSI TELEFONAI

  INFORMACIJOS CENTRAI


SMILTYNĖ

Klaipėdos jūrų muziejus - akvariumas, Delfinariumas

Kopgalio kaimo kapinaitės

Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos muziejus

Paminklas nerijos apželdintojui L.G.Hagenui

Žemėlapyje

top
JUODKRANTĖ

Griekų liepa

Akmeninių skulptūrų parkas Juodkrantėje

Paminklas G.L.Rėzai

Juodkrantės bažnyčia

Raganų kalnas

Lietuvos dailės muziejaus parodų salė

Pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonija

Apžvalgos aikštelė ant Garnių kalno

Pėsčiųjų takas Naglių gamtos rezervate (31 km kelyje Smiltynė - Nida)

Vėtrungių galerija

Žemėlapyje

top
PERVALKA

Žemėlapis
top
PREILA

Paminklas L.G.Rėzai ir užpustytam Karvaičių kaimui

Vecekrugo kalnas

Žemėlapyje

top
NIDA

Bulvikio ragas

T.Manno kultūros centras

Senosios Nidos kapinės

Nidos bažnyčia

K.Mizgirio Gintaro muziejus - galerija

Kuršių nerijos gyventojų verslų ekspozicija

Nidos miškininkų kapinaitės

Žvejo etnografinė sodyba

Urbo kalnas

Saulės laikrodis ant Parnidžio kopos

Paminklas sklandytojams

Žemėlapyje

top
RAGANŲ KALNAS

Raganų (Jono, Ievos) kalnas nuo seno mena čia švęstas Jonines. Tomis naktimis nuo kalno į marias viena paskui kitą riedėdavo degančios dervos statinės.
Didžiausia Raganų kalno puošmena - tautodailės medinių skulptūrų parkas. Jis įrengtas 1979m. pagal skulptoriaus S.Šarapovo ir architekto A.Nasvyčio projektą. 65 medinėse skulptūrose, sukurtose 49 menininkų galime atpažinti lietuvių liaudies pasakų ir legendų herojus. Čia ypač gausu raganų ir velnių. Mažųjų lankytojų džiaugsmui kalno papėdėje įrengtos sūpuoklės ir karstyklės.
Kiekvienais metais skulptūros atnaujinamos arba keičiamos kitomis.
top
AKMENINIŲ SKULPTŪRŲ PARKAS JUODKRANTĖJE

Tvarkant 1995m. Juodkrantėje pradėta statyti krantinę, gimė mintis čia įrengti skulptūrų ekspoziciją "Žemė ir vanduo". 1997m. sukurtos pirmosios skulptūros, kurios išdėstytos 800 m atkarpoje. Tai A.Ališankos "Gaudyklės", A.Danilevičiaus "Debesys-krantas", T.Gilhespy "Katamaranas" ir "Keliūnas", S.Juraškos "Trys vandens formos", K.Musteikio "Savaitė" ir kt. Ši ekspozicija kasmet turėtų praturtėti naujais kūriniais.
top
PAŽINTINIS-DENDROLOGINIS TAKAS

Visais metų laikais vaikai ir suaugę lankosi miškuose. Visada jie čia pamato daugybę medžių ir krūmų. Smalsesnieji nori žinoti ne tik medžio pavadinimą, bet ir apie jo gyvenimą.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia susipažinti su nerijos medžiais ir krūmais bei maloniai pasivaikščioti dendrologiniu taku. Tako ilgis - 1600 m. Maršruto pradžią ir pabaigą žymi stendai. Visą dendrologinio tako maršrutą nurodo mediniai stulpeliai, kurių viršutinės briaunos nudažytos balta ir žalia spalvomis. Take yra 16 stotelių, kuriose rasite stendus su medžių aprašymais, piešiniais, nuotraukomis. Ypač gražiose vietose, kurios tiks atokvėpiui ir apmąstymams įrengti suoleliai. Čia galėsite tiesiog pasimėgauti gamtos garsais.
top
PARNIDŽIO PAŽINTINIS TAKAS

Vis dažniau norime stabtelėti gamtoje, pajusti ką turime savito, išskiriančio mus iš kitų. Atvėrę duris pasauliui, ne sykį susimastome, ar viską patys apie save žinome? Kuo galime nustebinti svečius? Norinčius geriau pažinti Kuršių nerijos gamtą, pajusti jos savitumą, atsigauti miškų pavėsyje, kviečia Parnidžio gamtos takas.
Keliaudami 3 km ilgio taku, pamatysite įvairiausių augalų, kerpių, grybų, vabzdžių, paukščių bei gėrėsitės nuostabiais peizažais, pasisvečiuosite „genio kalvėje“, susipažinsite su „medžio biografija“. Mažieji galės paišdykauti sveikatingumo take.
Maršruto pradžią ir pabaigą žymi rodyklė. Visą pažintinio tako maršrutą nurodo mediniai stulpeliai, kurių viršutinės briaunos nudažytos balta ir žalia spalvomis. Atskirus objektus žymi informaciniai stendai su trumpu aprašymu. Platesnę informaciją rasite lankstinuke, kurį galite įsigyti Nidos girininkijoje, Nidos informaciniame centre (gal ir Lankytojų centre Smiltynėje.
top
URBO KALNAS

Urbo kalnas (urbinti - gręžtis, daryti duobes.)
S.Bjorno mokinio ir pasekėjo P.Gerchardo bei vietinių žmonių pastangomis, vykdant 51,4 m aukščio Urbo kalno apželdinimo darbus, buvo pradėtas ir kitas, ne ką mažiau reikšmingas darbas - pirmojo Nidos švyturio statyba. 1874 m. spalio 24 d. švyturys pradėjo veikti. Jo aukštis 27 m. Link švyturio vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių. Švyturio šviesa buvo matoma 20 mylių spinduliu.
Baigiantis Antram pasauliniam karui, besitraukiantys vokiečių kareiviai susprogdino bokštą. Tačiau jau 1945 m jis buvo atstatytas, o 1953 m. - perstatytas.
Dabartinis Nidos švyturys - tai gelžbetoninis bokštas su horizontaliomis raudonomis ir baltomis juostomis. Jo aukštis 29,3 m. Švyturys siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje už 41 km (22 jūrmylių).
Nidos švyturys, kaip ir Klaipėdos, įrašytas į pasaulio šviesos ženklų knygas, pažymėtas jūrlapiuose, aprašytas locijose. Jo krištolo lęšis pagamintas Charkovo srities (Ukraina) Iziumio gamykloje. Prieš montuojant į šį švyturį, krištolas pabuvojo parodoje Prancūzijoje ir pelnė apdovanojimą. Švyturyje yra net 6 lempos, bet šviečia tik viena, kuriai perdegus automatiškai užsidega kita. Šviesos signalus ji siunčia tik tamsiu paros laiku: temstant lempa automatiškai įsijungia, o švintant - išsijungia. Radijo signalai siunčiami į erdvę visą parą. Švyturys turi savarankišką elektros stotį. Nidos švyturio paskirtis - padėti orientuotis jūreiviams Baltijos jūroje ir specialiu sutartiniu ženklu (2 trumpi ir vienas ilgas blyksnis) informuoti, jog čia uosto nėra.

> Smiltynė
> Juodkrantė
> Pervalka
> Preila
> Nida
> Raganų kalnas
> Akmeninių skulptūrų parkas Juodkrantėje
> Pažintis-dendrologinis takas
> Parnidžio pažintinis takas
> Urbo kalnas























































Spausdinti    
top
Tekstus, grafinę medžiagą ruošė ir koregavo :
V.Buivydas, L.Dikšaitė, D.Elertas, V.Juška, R.Kybrancienė, A.Kvietkus, J.Mačiuvienė, J.Zarankaitė.
Nuotraukų autoriai:
L.Dikšaitė, R.Drungilas, G.Gražulevičius, I.Kebleris, R.Kybrancienė, A.Kvietkienė, J.Mačiuvienė, J.Zarankaitė.
| Naujienos | Informacija turistams | Bendra informacija | Kontaktai | Žmogus | Gamta |