Istorinė raida

Žalvario amžius (II tūkstatmetis pr. Kr. - Va. Pr. Kr. ) Kuršių nerijoje dar mažai ištyrinėtas. Besiformuojantis pusiasalio kraštovaizdis ir šąlantis klimatas keitė gyvenimo sąlygas. 1700m. pr. Kr. jūra užliejo dalį akmens amžiaus gyvenviečių. Žmonės persikėlė į aukštesnes vietas. Manoma, kad dalis gyventojų apleido neriją. Žmonių ūkinė veikla iš esmės nesikeitė. Pavieniai žalvario daiktai (kirviai, ietigaliai, smeigtukai) veikiau turėjo ne tiek praktinę paskirtį, kiek bylojo apie asmens padėti visuomenėje. Archeologai pastebėjo, kad žalvario amžiaus laikotarpiu suprastėjo keramikos kokybė.

Apie geležies amžių (Va. pr. Kr. - XIIIa.) šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje žinome labai nedaug. Aptikti tik pavieniai atsitiktiniai archeologiniai radiniai. Dalis tyrinėtojų linkusi manyti, kad tuo laikotarpiu šią nerijos dalį žmonės apleido. Tai galėjo būti "tautų kraustymosi" pasekmė. Pastebėta, jog tuo laikotarpiu žmonės kūrėsi derlingesnėse, tinkamesnėse žemdirbystei vietose. Šiaurinė Kuršių nerija tam netiko. Tik kompleksiniai archeologų tyrimai gali padėti atskleisti šį tamsų pusiasalio praeities puslapį.

XIIIa. vidurys - takoskyra šiaurinės Kuršių nerijos dalies istorijoje. Jos praeitis prabyla kronikose, senuose dokumentuose, amžininkų užrašuose, žemėlapiuose. Šio ilgo laikotarpio kompleksiniai archeologiniai tyrimai dar nepradėti.

• 1253m. Kalavijuočių ordinas pastatė Klaipėdos (Memelio) pilį. Nerijos šiaurė tapo Klaipėdos (Memelio) komturijos dalimi. Klaipėdos ir šiaurinės nerijos istorija susipynė.
• 1328m. Klaipėdos (Memelio) komturija buvo perleista Prūsijos Ordinui. Tuo metu nustatyta Klaipėdos (Memelio) - Sambijos komturijų riba galutinai padalijo Kuršių nerijos pusiasalį į pietų bei šiaurės dalis. Beveik nepakitusi ši siena išliko iki dabar.
• 1525m. - 1701m. nerija buvo Prūsijos hercogystės, o 1701m. - 1871m. Prūsijos karalystės dalis.
• 1629 - 1635m. ji okupuota švedų, o 1757 - 1762m. - rusų. 1871 - 1918m. nerija valdoma Vokietijos imperijos. 1918m. - 1923m. Klaipėdos kraštas su šiaurine nerija tapo prancūzų protektoratu.
• 1923 - 1939m. Klaipėdos kraštas prijungiamas prie Lietuvos. 1939 - 1945m. Klaipėdos kraštas vėl Vokietijos imperijos sudėtyje. 1945m. Klaipėdos kraštas ir šiaurinė nerija teko sovietų okupuotai Lietuvai. 1990m. jis tapo nedaloma Lietuvos respublikos dalimi.

Manoma, kad Nidos apylinkėse XIIIa. vid. galėjo gyventi sambiai ir kuršiai. XIV - XVIa. dokumentuose minimi čia gyvenantys kuršiai, vokiečiai. XVI - XXa. greta jų užtinkame ir lietuvininkus. Gyventojai dažnai kentėjo nuo epidemijų, bėgo nuo stichinių nelaimių. 1629 - 1635m. daugelis nerijos kaimų ištuštėjo dėl siautėjusių švedų samdinių. Apleistas sodybas užimdavo nauji persikėlėliai iš žemyno. XVII -XVIIIa. išeiviai iš Kuršo paveikė vietinių kuršių kalbą, kuri palaipsniui virto latviška naujųjų kuršių kalba. XIX - XXa. pr. Kuršių nerijoje susiformavo savotiška trikalbė kultūra: valdiškose įstaigose kuršiai šnekėjo vokiškai, žvejyboje - kuršiškai, o bažnyčioje - lietuviškai. Nuo XIXa. pab. lietuvių kalbą palaipsniui ėmė išstumti vokiečių. Procesas paspartėjo po Pirmojo Pasaulinio karo. 1945m. artėjant fronto linijai vietos gyventojai evakavosi. Po karo tik nedaugelis grįžo namo. Kai kurie vėliau buvo ištremti, kiti kaip repatriantai išvyko į Vokietiją. Šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje apsigyveno žmonės iš kitų Lietuvos vietų.

XIV - XXa. vid. Kuršių nerijos gyventojų versluose dominavo žvejyba. Jos reikšmė ypač išaugo XVII - XIXa., kai dirbamos žemės liko labai nedaug. Specifinės gyvenimo sąlygos suformavo unikalią gyvenseną ir išskirtinį vietos žmonių charakterį.

XIXa. vid. nerijos gyventojai atrado naują verslą - poilsinį turizmą. Gintaro kasimo bendrovės W. Stantien & M. Becker veikla 1860 - 1890m. skatino kurorto vystymą Juodkrantėje. Nuo 1840m. čia vykstama poilsiauti. Po 1880m. dailininkai ir poilsiautojai atrado Nidą. XIX - XXa. sankirtoje susiformavo klaipėdiečių poilsinė zona Smiltynėje - Kopgalyje. XXa. 3-iame dešimtmetyje dailininkai bei nuošalumo ieškantys poilsiautojai susidomėjo Preila, Pervalka. Nerijos gyvenvietėse yra išlikę nemažai išraiškingų XIX - XXa.pr. kurortinių pastatų, vilų. Poilsiautojų priėmimui buvo pritaikyta daug žvejų gyvenamųjų namų. Žvejyba ir poilsiautojų priėmimas iki šiol lieka pagrindiniais nerijos gyventojų užsiėmimais.

XIIIa. pab. - XIXa. pr. šiaurinės Kuršių nerijos gyvenviečių plėtros raidą įtakojo tranzitinis nerijos kelias. Jis jungė Karaliaučių - Klaipėdą - Rygą - Taliną - Sankt Peterburgą (Prūsija - Kuršą - Livoniją - Rusiją). Nerijos keliu žygiavo kariuomenė, gabentas paštas, įvairios prekės. XIV - XIXa. tranzitu per neriją keliavo daug žymių asmenybių: prancūzų enciklopedistas Didro, Rusijos imperatorius Petras I, Prūsijos karalienė Luizė ir kt. Šalia kelio steigtos karčemos, vėliau - pašto stotys. Aplink jas išaugdavo gyvenvietės. Nuo XIVa. greta kelio pradėjo formuotis gyvenviečių tinklas, kuris kito kartu su tranzitiniu keliu. Dabartinės nerijos gyvenvietes jungia XIX - XXa. sankirtoje nusistovėjęs kelias.

XVI - XIXa. Kuršių nerijos kraštovaizdžiui didelę įtaką padarė beatodairiška žmogaus ūkinė veikla. Ilgalaikis miško kirtimas, nendrių pjovimas skatino keliaujančių smėlio kopų susidarymą bei nerijos krantų eroziją. XVII - XIXa. nerijoje vyravo nuolatinė gyvenviečių išnykimo grėsmė. Jas puolė smėlis bei vanduo. Gyventojams neretai tekdavo kurtis naujose vietose. Dalis kaimų buvo apleisti, juos užnešė smėlis. Nerijos miškai ypač nukentėjo 1757 - 1762m. rusų okupacijos metu. Visos dabartinės nerijos gyvenvietės patyrė vienokią ar kitokią pustymo bei erozijos padarinių įtaką.

XVIIIa.pab. - XXa.pr. Kuršių nerijoje vietiniai žmonės, vadovaujami miškininkų, atliko didelį darbą - jūros pusėje suformavo apsauginį kopagūbrį, apželdino slenkančias kopas. Tokiu būdu valdžia siekė sukliudyti smėliui užnešti Klaipėdos sąsiaurį, apsaugoti nerijos kelią ir gyvenvietes. Šio darbo pionieriai šiaurinėje nerijoje S. Børn, S. Lilliethal, tėvas Gotlibas Dovydas ir sūnus Georgas Dovydas Kuwert'ai bei kt. Darbus apmokėjo Prūsijos, Vokietijos, Lietuvos, vėliau - tarybinės Lietuvos valdžia. Dabartinis nerijos kraštovaizdis - žmogaus sąmoningų pastangų vaisius.