|
Istorinė raida
Smiltynė (seniau Sandkrug)
Gyvenvietė atsirado kaip tranzitinio kelio Karaliaučius - Klaipėda taškas. Gyvenama
vietovė vadinta Sandberg (Smėlio kalnu) jau minima 1429m. Ledonešio, audrų metu
keliautojai, paštininkai, pasiuntiniai, prekių pervežėjai, kariai turėjo laukti
kol bus perkelti per marias po kelias dienas ar net savaites. Šioje vietoje veikė
karčema, kurioje jie galėjo apsistoti. Augant srautui, didėjo šio punkto reikšmė.
Nuo XVIa. vieta imta vadinti Sandkrug (Smėlio karčema). Šiuo vardu ji žinoma iki
1945m.
1629m. karčemą sudegino švedų samdyti raiteliai. 1696m. kurfiursto įsaku pastatytas
naujas karčemos pastatas. Jis smarkiai nukentėjo rusų okupacijos metu (1757 -
1763m.). 1764m. naujasis karčemos laikytojas atstatė pastatus. Tačiau po kurio
laiko jiems ėmė grėsti užpustymo smėliu pavojus. 1782 - 1786m. dėl smėlio puolimo
karčema buvo perkelta į kitą vietą, tačiau apie 1800m. smėlis pradėjo užpilti
ir ją. 1804m. karčemos laikytojas Drake dar kartą perkėlė trobesius. 1837m. pastatai
sudegė. Šį sklypą įsigydavo vis kiti savininkai. 1862m. Sandkrug su apylinkėmis
nusipirko Klaipėdos miestas.
Nuo 1900m. Smiltynė ėmė formuotis kaip miesto poilsinė zona. Buvo pastatytas kurhauzas,
greta jo atsidarė lauko kavinės, įrengtos lauko pavėsinės. Čia išaugo keli miestiečių
vilų kvartalai. Juose įsikūrė pasiturinčių klaipėdiečių, valdininkų, pirklių šeimos.
Prieš Antrąjį Pasaulinį karą kopose prie jūros veikė didelis liaudiško stiliaus
restoranas. 1903 - 1945m. Smiltynė buvo administraciškai priskirta Kopgaliui.
Po Antrojo Pasaulinio karo dalis vilų sunyko. Kitose apsigyveno miškininkų bei
uosto darbininkų šeimos. Iki šiol Smiltynė tebėra Klaipėdos miesto dalis. Joje
gyvena apie 100 žmonių.
Kopgalis (seniau Suderspitze)
1795m. Kopgalio kaimas pradėjo kurtis šalia esančios balasto aikštės. Joje burlaiviai
atsikratydavo bei pasipildydavo balastu, kuris buvo reikalingas nepakrauto tuščio
laivo stabilumui išlaikyti audringoje jūroje. Valdžia, siekdama nuolatinės hidrotechninių
įrenginių (molo, būnų, krovos tiltelių) priežiūros, balasto iškrovimo darbų pagerinimo
bei smėlio nerijos smailumoje pažabojimo stengėsi įkurdinti Kopgalyje nuolatinius
gyventojus. 1805m. dokumentuose minima sargo pašiūrė. Dėl atšiaurių gyvenimo sąlygų
žmonės ilgai vengė apsistoti šiose vietose. Tik Prūsijos valdžiai suteikus dideles
lengvatas, Kopgalyje apsigyveno pirmieji naujakuriai. 1821m. čia stovėjo jau 7
sodybos. Gyventojai krovė balastą, tvirtino krantus, dengė juos velėna, žvejojo,
augino bulves. Dauguma jų persikėlė iš Klaipėdos priemiesčio Bomelsvitės. Gyvenvietės
ryšiai su šia Klaipėdos dalimi išliko iki 1944m. 1829m. Kopgalio kaimas smarkiai
nukentėjo nuo audros, kuomet išsiliejusios marios nuplovė naujakurių sklypus,
išardė kopų sutvirtinimus, sunaikino alksnynų želdinius. 1831m. kopgaliečiai persikėlė
atokiau nuo marių. Kaimo gyventojų ir sodybų skaičius kito netolygiai: 1902m.
užrašyta 70, 1905m. - 113, 1926m. - 21, 1940m. - 17 gyventojų. Nuo XIXa. 6-tojo
dešimtmečio kaime apsigyveno kariškių, valdininkų, tarnautojų šeimos. Netoli Kopgalio
pastatytuose barakuose apsistojo darbininkai. Apie 1887m. greta jų įrengiamas
lazaretas ir karantino uostas. Čia buvo tikrinami įtariami infekcinėmis ligomis
užsikrėtę laivų įgulos nariai bei keleiviai. Vėliau lazaretas peraugo į (iki Antrojo
Pasaulinio karo veikusią) Karantino stotį. Nuo 1879m. dirbo Forto mokykla. 1900m.
ji perkelta į kaimą. 1916 - 1925m. vaikai pradėjo lankyti mokyklas Klaipėdos mieste.
Netoli kaimo išsiskyrė 1865 - 1890m. pastatytas Neringos fortas.
1903 - 1945m. Kopgalio valsčius administraciškai jungė Kopgalį, Smiltynę, Meškadaubio
viensėdiją.
Kopgalis - pati pirmoji poilsio vieta Kuršių nerijoje. 1835m. jo paplūdimiuose
pradėjo veikti moterų ir vyrų pliažai. Nuo XXa. pr. iki 1943m. kaime poilsiautojus
aptarnavo H. Zaborowskio restoranėlis - kavos sodas. Po Antrojo Pasaulinio karo
Kopgalio kaime apsigyveno kariškiai, uosto darbininkai, elektrinės žūklės laboratorijos
darbuotojai. Jame įsikūrė pasienio užkardos štabas. Kopgalio apylinkėse buvo įvestas
sustiprinto saugumo režimas. Kaimas buvo traktuojamas kaip Klaipėdos miesto dalis.
Paskutinis Kopgalio kaimo namas buvo nugriautas apie 1978m., jo nebeliko gyvenviečių
sąrašuose |
|
|
Neringos forto fragmentai
Smiltynės kurhauzas |